Konservatorių lyderis iškart paskelbė alternatyvų planą pirmalaikiams rinkimams jau gruodžio pradžioje surengti.

Anksčiau pirmadienį B. Johnsonas patyrė didelę nesėkmę, kai buvo priverstas sutikti atidėti JK išstojimą iš ES po spalio 31-osios termino.

B. Johnsonas anksčiau yra sakęs, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“, nei pratęstų 2016-aisiais įvykusiu referendumu pradėtą sudėtingą procesą nutraukti 46 metus trunkančią JK narystę.

Tačiau įstatymas jį privertė prašyti ES lyderių jau trečio „Brexit“ atidėjimo, parlamentarams atsisakius patvirtinti „skyrybų“ sąlygas, dėl kurių jis anksčiau šį mėnesį susitarė su Briuseliu.

Kitų 27 ES šalių ambasadoriai pirmadienį sutiko patenkinti šį prašymą, bet pasiūlė Britanijai išstoti anksčiau, jei išstojimo susitarimas bus ratifikuotas.

B. Johnsonas siekė atgauti iniciatyvą sušaukdamas rinkimus gruodžio 12 dieną ir planuodamas iki to laiko įtikinti parlamentarus pritarti jo pasiektam susitarimui.

Pradinis jo pasiūlymas vėlai pirmadienį 650 vietų Bendruomenių Rūmuose buvo atmestas, jam nesurinkus būtinos dviejų trečdalių daugumos.

Tačiau ministras pirmininkas iškart pateikė antrą planą dėl rinkimų gruodžio 12 dieną, kuriam reikėtų tik paprastos parlamentarų balsų daugumos.

„Šie Rūmai nebegali ilgiau laikyti šalies įkaite“, – parlamentui pareiškė B. Johnsonas.

Jis pridūrė: „Turime puikų naują („Brexit“) susitarimą ir laikas rinkėjams turėti galimybę pareikšti savo nuomonę apie šį susitarimą ir pakeisti šį disfunkcinį parlamentą nauju parlamentu, galinčiu įvykdyti „Brexit“.“

Lankstus atidėjimas

Žalią šviesą atidėjimui ES uždegė likus vos trims dienomis iki dabartinio „Brexit“ galutinio termino, o Prancūzija abejojo, ar apskritai verta suteikti susiskaldžiusiam britų parlamentui dar daugiau laiko.

„27 ES narės sutiko, kad patenkins JK prašymą suteikti lankstų atidėjimą iki 2020 metų sausio 31 dienos“, – sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas.

B. Johnsonas po kelių valandų laišku informavo D. Tuską ir kitus Bendrijos lyderius, kad priėmė tokį siūlymą, bet davė suprasti, jog padarė tai nenoromis.

Jis paragino ES valstybes nares „leisti suprasti, kad tolesnis atidėjimas po sausio 31 dienos būtų neįmanomas“. „Tikrai pakanka laiko ratifikuoti mūsų susitarimą“, – pridūrė jis.

Remiantis Briuselio siūlymo kopija, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, jei B. Johnsonas įtikins parlamentarus artimiausiomis savaitėmis ratifikuoti „skyrybų“ sutartį, „Brexit“ galėtų įvykti lapkričio 30 dieną arba gruodžio 31-ąją.

Tokia perspektyva yra reali, nes įstatymų leidėjai praėjusią savaitę iš esmės pritarė B. Johnsono suderintai sutarčiai, nors ir atsisakė paskubomis ją patvirtinti iki spalio 31 dienos.

Vis tik teisės aktai, reikalingi sutarčiai įgyvendinti, galėtų įstrigti parlamente nagrinėjimo procedūros metu, o kai kurie premjero šalininkai gali apsigalvoti.

Be to, remiantis ES dokumentu, Londonas turi pasiūlyti kandidatą į Europos komisarus, kuris dirbtų naujoje Europos Komisijoje, be to, įsipareigoti nebemėginti persvarstyti „skyrybų“ sutarties.

Britanijai formaliai pritarus tokiam siūlymui, D. Tuskas paprašys ES sostines jį pasirašyti – veikiausiai antradienį ar trečiadienį.

Kivirčas dėl rinkimų

Praėjus daugiau nei trejiems metams po to, kai britai per 2016 metų referendumą 52 proc. prieš 48 proc. balsų nubalsavo už išstojimą iš ES, JK visuomenė ir parlamentas lieka labai susiskaldę, ir negali sutarti, kaip – ir ar išvis – išstoti iš bloko.

B. Johnsonas jau dukart mėgino sušaukti pirmalaikius rinkimus, siekdamas rasti išeitį iš aklavietės.

Pagrindinė opozicinė Leiboristų partija nepritaria B. Johnsono „Brexit“ sutarčiai, ir žada atmesti tolesnius siūlymus šaukti rinkimus, nebent vyriausybės vadovas atsisakytų savo grasinimo išvesti šalį iš ES be sutarties.

„Tai yra ministras pirmininkas, kuriuo negalima pasitikėti, – Bendruomenių Rūmuose kalbėjo leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas). – Jis netesi jokių duotų pažadų“.

Kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad jeigu parlamentas neratifikuos susitarimo, B. Johnsonas galėtų atidėti rinkimus iki vasario mėnesio. Britanija tuomet rizikuotų palikti bloką be jokios sutarties, o daugelis būgštauja, jog toks scenarijus labai pakenktų JK ir ES ekonomikoms.

Pirmadienį pralaimėjęs balsavimą parlamente premjeras paskelbė, kad antradienį pateiks svarstyti pirmalaikių rinkimų įstatymo projektą, numatantį konkrečią datą.

Dvi mažesnės politinės jėgos – Škotijos nacionalinė partija (SNP) ir Liberalų demokratų partija – anksčiau pasiūlė panašų teisės aktą, kuriuo rinkimai būtų paskirti gruodžio 9 dieną.

Pasak SNP lyderio Vestminsteryje Iano Blackfordo (Ijano Blekfordo), vyriausybės vadovas iš pradžių turi garantuoti, kad nemėgins ratifikuoti savo „Brexit“ sutarties iki potencialių rinkimų.

„Nepasitikime šiuo ministru pirmininku“, – pareiškė jis.