Šis pažadas nuskambėjo Jungtinėje Karalystėje plečiantis diskusijoms apie rasizmą ir diskriminaciją, kurias išprovokavo protestai ir juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) mirtis dėl policijos veiksmų Jungtinėse Valstijose.

„100 mln. svarų investicija prisidės prie mūsų įsipareigojimo (didinti) įvairovę ir įtrauktį visų žanrų mūsų televizijos produkcijoje, įskaitant vaikams, švietimui [skirtas laidas] ir naujausias žinias“, – pranešė BBC. 

Transliuotojas įsipareigoja kurti didesne įvairove pasižymintį turinį; be to, bus siekiama užtikrinti įvairovę prodiuserių komandose, o nuo kitų metų balandžio įsigalios reikalavimas, kad visose tinklo komisijose 20 procentų narių sudarytų „įvairūs talentai“. 

Pasak BBC atstovo, šis reikalavimas nebus taikomas filmavimo grupių nariams, nepasirodantiems ekrane, tačiau bus stengiamasi užtikrinti, kad būtų atstovaujami įvairių rasių, etninių mažumų, įvairių fizinių pajėgumų ir įvairių socialinių ekonominių sluoksnių žmonės.

BBC jau daug metų siekia geriau atstovauti mažumoms, tačiau sako, kad „žiniasklaidos industrija keičiasi nepakankamai greitai“.

„Beprasmis George'o Floydo nužudymas – tai, ką jis mums pasakė apie sisteminio rasizmo gėdą – padarė didelį poveikį mums visiems“, – sakė BBC generalinis direktorius Tony Hallas (Tonis Holas).

„Tai mus privertė savęs paklausti, ką dar galime padaryti, kad prisidėtume prie kovos su rasizmu ir paskatintume įtrauktį mūsų organizacijoje ir visoje visuomenėje“, – kalbėjo jis.

„Štai koks yra mūsų atsakymas: tai paskatins permainas mūsų darbuose ir tarp juos atliekančių. Tai didelis šuolis į priekį, o artimiausiomis savaitėmis pranešime daugiau“, – sakė BBC vadovas.

BBC neišvengia nuolatinės politinės kontrolės dėl savo finansavimo būdo. Didžiojoje Britanijoje kiekvienas televiziją žiūrintis namų ūkis turi mokėti abonentinį mokestį.  

Tačiau valdantieji konservatoriai ir opozicijoje esantys leiboristai kritikuoja transliuotoją, kad BBC neva esąs politiškai angažuotas.