Tai reiškia, kad šioje politinio nestabilumo istoriją turinčioje Europos Sąjungos šalyje gali įvykti pirmalaikiai rinkimai.

61 metų ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas iš centristų partijos „Tęsiame permainas“ (PP) koalicijos su „Demokratine Bulgarija“ (DB) šį mėnesį atsistatydino prieš planuojamą susikeitimą su buvusia Bulgarijos inovacijų eurokomisare Marija Gabriel iš centro dešiniosios partijos GERB.

Tačiau abiejų partnerių derybos užstrigo dėl postų naujojoje vyriausybėje pasidalijimo.

44 metų M. Gabriel primygtinai reikalavo, kad kartu su premjero postu jai liktų ir dabartinis užsienio reikalų portfelis, o GERB taip pat reikalavo svarbių Gynybos ir Energetikos ministerijų. N. Denkovas pareiškė, kad tai nepriimtina.

Nepaisydama šių problemų, antradienį M. Gabriel pasiūlė ministrų kabinetą, kuriame daugiau nei pusė postų atiteko PP-DB, o GERB gavo gynybos ir energetikos ministrų postus.

M. Gabriel sakė, kad rinkimams dar neatėjo tinkamas laikas. Tačiau PP-DB teigė, kad ji nesuderino ministrų sąrašo.

N. Denkovas buvo pasiūlytas į vicepremjero, atsakingo už Europos reikalus, pareigas. Jis kartu su siūlomais finansų ir teisingumo ministrais išplatino pareiškimus, kad atsiima savo kandidatūras.

Tikimasi, kad parlamentas dėl ministrų kabineto sąrašo balsuos artimiausiomis dienomis, tačiau ekspertai teigė, kad balsavimas žlugs. Tuomet prezidentas Rumenas Radevas paprašytų PP-DB ir trečiosios partijos suformuoti ministrų kabinetą, tačiau tikėtina, kad bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Nauja vyriausybės krizė kilo praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai Bulgarijoje baigėsi dvejus metus trukusi aklavietė, per kurią įvyko penkeri rinkimai. Praėjusių metų birželį N. Denkovas suformavo kompromisinį ministrų kabinetą.

Bulgarija aiškiai pasuko proeuropietišku keliu, ypač dėl karo Ukrainoje, nors visuomenė lieka susiskaldžiusi dėl šalies istorinių ryšių su Rusija.

Vyriausybė pradėjo teismų reformas, siekdama padidinti prokurorų nepriklausomumą kovojant su paplitusia korupcija.

Ji taip pat ėmėsi priemonių, kad galėtų prisijungti prie ES bevizės Šengeno zonos.

Tačiau analitikai perspėjo, kad nauja krizė greičiausiai sužlugdys šias viltis ir pakenks ES ir NATO šalies siekiui 2025 metais įsivesti eurą.