Atviri memuarai

J. D. Vance'as – 39 metų į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkas, senatorius iš Ohajo, bestselerių autorius. Jo vaikystė buvo audringa, tam įtakos turėjo ne tik faktas, kad tėvas paliko šeimą ir vėliau leido J. D. Vance'o patėviui jį įsivaikinti, bet ir tai, kad jo motina kovojo su priklausomybe nuo narkotikų ir alkoholio.

Garsieji politiko memuarai „Kaimiečio Elegija“ (angl. Hillbilly Elegy) apie gyvenimą provincijoje, jį Kentukyje auginusius senelius, šeimą ir krizę išgyvenančią kultūrą buvo publikuoti 2016-aisiais. Knygoje teigiama, kad postindustrinės Amerikos nuosmukį daugiausia lėmė baltosios darbininkų klasės socialinės patologijos ir kai kuriais atvejais primityvus požiūris, o ne pramonės ekonomikos krytis buvusiame pagrindiniame JAV gamybos regione.

Esminė J. D. Vance'o knygos žinia yra ta, kad tik savo valios jėgomis amerikiečiai gali pagerinti savo gyvenimą ekonomiškai ir socialiai sunkumus patiriančiuose regionuose.

Ekranizacija vėliau virtusi knyga turtingesnių vietovių amerikiečiams tapo savotišku langu į žmonių, kurie sudarė D. Trumpo paramos stuburą 2016-ųjų JAV prezidento rinkimuose, gyvenimus.

„New York Times“ leidinys savo recenzijoje knygą įvertino kaip užjaučiančią, įžvalgią baltųjų žemųjų klasių sociologinę analizę, kuri padėjo paskatinti maišto politiką – ypač D. Trumpo iškilimą.

Jam laimėjus, J. D. Vance'o knyga tapo savotiška Biblija, skirta lyderiams ir žiniasklaidai geriau suprasti žmones, kurie balsavo už D. Trumpą, ir kaip nekilnojamojo turto magnatas iš Niujorko gali patikti sunkiai besiverčiantiems amerikiečiams.

„J. D. Vince'o knyga „Kaimiečio Elegija“ tapo pagrindiniu bestseleriu ir filmu, nes ji gynė darbščius mūsų šalies vyrus ir moteris“, – neseniai socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė pats D. Trumpas.

„J. D. Vince'as padarė labai sėkmingą verslo karjerą technologijų ir finansų srityje, o dabar, per kampaniją, jis daug dėmesio skirs žmonėms, už kuriuos taip stipriai kovojo, Amerikos darbininkams ir ūkininkams Pensilvanijoje, Mičigane, Viskonsine, Ohajo valstijoje, Minesotoje ir toli už šių ribų“, – savo pasitikėjimą J. D. Vance'ui demonstravo D. Trumpas.

Senate eksprezidento kompanionas dirba Bankų, būsto ir miesto reikalų komitete, Prekybos mokslo ir transporto komitete, Jungtiniame ekonomikos komitete ir Specialiajame amžėjimo komitete.

„Baigėme, ponios ir ponai, pataikauti Volstritui. Įsipareigosime darbo žmogui“, – pareiškė pats J. D. Vance'as savo kalboje Respublikonų nacionaliniame suvažiavime, kuris šią savaitę vyko Milvokyje, Viskonsine.

Pradėdamas šią kalbą jis oficialiai sutiko būti Respublikonų partijos kandidatu į viceprezidentus ir paragino rinkėjus rinktis naują kelią. Senatorius pažadėjo ginti darbininkų klasės interesus, jei respublikonai per lapkritį vyksiančius rinkimus atgaus Baltųjų rūmų kontrolę.

Baigėme, ponios ir ponai, pataikauti Volstritui. Įsipareigosime darbo žmogui.

Atsivertimo apraiškos

J. D. Vance'as viešai teigia, kad anksčiau nebuvo D. Trumpo gerbėjas, tačiau per jo prezidentavimo metus jo požiūrį esą pakeitė liberalių pažiūrų šalininkų neapykanta D. Trumpo politikai.

Tiesa, J. D. Vance'o indų kilmės amerikietė žmona Usha Chilukuri, su kuria jis susipažino studijuodamas teisę Jeilyje ir su kuria šiandien augina tris mažus vaikus, kadaise balsuodavo už JAV demokratus. Jos atsivertimą ir nusiteikimą palaikyti vyrą rinkimų kampanijos įkarštyje respublikonai palankiai įvertino kaip kartų kaitos ženklą.

J. D. Vance'o ištikimybę D. Trumpui iliustruoja pareiškimas, esą senatorius nebūtų sutikęs patvirtinti 2020 m. sausio 6-osios demokratui Joe Bidenui palankių prezidento rinkimų rezultatų, jei būtų buvęs tuomečio D. Trumpo viceprezidento Mike'o Pence'o pareigose.

Ideologiškai buvusiam prezidentui artimo J. D. Vance'o požiūris į užsienio politiką (ir ne tik) gali tapti svarbia dalimi per D. Trumpo naująją kadenciją, jei šis nugalės J. Bideną.

„Atvirai pasakysiu, kad man nelabai rūpi, kas vienaip ar kitaip nutiks Ukrainai kaip šaliai“, – balandį vienoje tinklalaidėje teigė J. D. Vance'as.

Jis buvo vienas iš aršiausiai besipriešinusių dėl 55,9 mlrd. eurų naujos karinės pagalbos Ukrainai patvirtinimo. Šiemet respublikonų įstatymų leidėjai ją kelis mėnesius stabdė – tuo metu Rusija pasiekė laimėjimų mūšio lauke.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos Kyjivui suteikė dešimtis milijardų eurų karinės pagalbos. Tačiau J. D. Vance'as ir kiti D. Trumpo sąjungininkai Kongrese teigia, kad Vašingtonas negali tęsti finansavimo neribotą laiką.

„New York Times“ vedamajame straipsnyje potencialus JAV viceprezidentas rašė, kad Ukrainai trūksta žmogiškųjų išteklių ir ugnies, kad atremtų Rusiją, o JAV esą neturi gamybos pajėgumų, kad galėtų kompensuoti skirtumą. J. D. Vance'as mano, kad Kyjivas ir jo sąjungininkai turi atsisakyti tikslo grįžti prie Sovietų Sąjungai žlugus nubrėžtų Ukrainos sienų – kitaip esą nepavyks judėti į priekį.

Visgi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad nesijaudina dėl D. Trumpo prezidentavimo perspektyvos. „Manau, jei D. Trumpas taps prezidentu, dirbsime kartu. Dėl to nesijaudinu“, – spaudos konferencijoje tvirtino V. Zelenskis.

Nuo Europos prie Azijos

Paklaustas apie galimus D. Trumpo prezidentavimo padarinius Ukrainai, JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris sakė, kad ir įstatymų leidėjai, ir Amerikos visuomenė palaiko tolesnę paramą Kyjivui.

„Amerikos žmonės tvirtai remia tolesnę pagalbą Ukrainai. Jie tvirtai remia tai, kad Ukraina galėtų ir jai būtų padedama apsiginti nuo Rusijos agresijos. Tai ne tik Amerikos visuomenė, bet ir abiejų partijų dauguma abejuose Kongreso rūmuose“, – žurnalistams teigė M. Milleris.

J. D. Vance'o nuomone, Europos šalys saugumo srityje pernelyg ilgai pasikliovė Jungtinėmis Valstijomis, todėl jis pasisako už tai, kad vis daugiau dėmesio būtų skiriama Rytų Azijai.

„NATO šalys negali būti JAV gerovės klientės“, – birželį televizijai „Fox News“ sakė J. D. Vance'as. Vasarį jis teigė, kad JAV subsidijuoja Europos saugumą trilijonais dolerių.

Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje politikas nurodė, kad Jungtinės Valstijos turi daugiau dėmesio skirti Rytų Azijai.

„Tai bus Amerikos užsienio politikos ateitis ateinančius 40 metų, ir Europa turi tai suvokti“, – kalbėjo J. D. Vance'as.

„Esmė ne ta, kad norime apleisti Europą. Esmė ta, kad mums, kaip šaliai, reikia sutelkti dėmesį į Rytų Aziją, o mūsų sąjungininkams Europoje reikia susiimti“, – rėžė senatorius, ragindamas žemyną, jo paties žodžiais, agresyviau rūpintis savo saugumu.