Po COVID-19 pandemijos, visame pasaulyje pareikalavusios milijonų žmonių gyvybių, smarkiai paveikusios ekonomiką ir paralyžiavusios sveikatos apsaugos sistemas, šalys dvejus metus rengė tarptautinį susitarimą dėl būsimų pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas.

Nepaisant to, kad šalys sutinka prisiimti privalomus įsipareigojimus, kuriais siekiama užkirsti kelią dar vienai tokiai nelaimei, jos nesutaria, kaip tą padaryti.

194 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės turėjo užbaigti šį procesą kovą, kad susitarimas galėtų būti oficialiai patvirtintas jų metinėje asamblėjoje, prasidėsiančioje gegužės 27 dieną.

Tikėtasi, kad per dvi papildomas savaites pavyks pasiekti proveržį, tačiau jei iki penktadienio vidurnakčio jo nebus, derybos pratęsiamos nebus.

Dirba viršvalandžius 

PSO atstovė spaudai Margaret Harris (Margaret Haris) penktadienį žurnalistams sakė, kad derybos vyks iki vėlumos.

„Per pastarąsias dvi savaites derybininkai surengė išsamias diskusijas dėl daugelio siūlomo susitarimo aspektų, susitikimai dažnai trukdavo net iki paryčių“, – tvirtino ji.

„Valstybės narės šiandien vis dar tęsia diskusijas, kad padarytų kuo didesnę pažangą. Tolimesni žingsniai toliau taip pat bus aptarti šiandien ir jie bus paskelbti vėliau šiandien“, – nurodė ji.

M. Harris sakė, kad kasmetinė PSO valstybių narių asamblėja apsvarstys derybų rezultatus.

Pateiktame susitarimo projekte jau numatyta kai kuriuos sudėtingesnius aspektus atidėti vėlesniam laikui, todėl, nesant susitarimo, asamblėja gali nuspręsti bandyti tęsti procesą.

Derybininkai, gurkšnodami kavą ir vaišindamiesi jiems pristatomais sausainiais, sumuštiniais ir bananais, nuo balandžio 29-osios dirba 12 valandų per dieną, bandydami rasti bendrą sutarimą.

Derybos vyksta už uždarų durų PSO būstinėje Ženevoje.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO), laikomos atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, procesą gali stebėti procesą už salės ribų. Derybų pirmininkai jas kasdien informuoja apie pažangą.

NVO teigė, kad skubotas susitarimas penktadienį nepakeis esamos padėties ir gali net įtvirtinti kai kuriuos trūkumus, kuriuos atskleidė COVID-19 pandemija.

Pagrindiniai ginčai kyla dėl prieigos ir teisingumo: prieigos prie šalyse aptiktų ligų sukėlėjų ir kovos su pandemija produktų, pavyzdžiui, vakcinų, pagamintų remiantis šiomis žiniomis (...)

 

Pagrindiniai ginčai

Pagrindiniai ginčai kyla dėl prieigos ir teisingumo: prieigos prie šalyse aptiktų ligų sukėlėjų ir kovos su pandemija produktų, pavyzdžiui, vakcinų, pagamintų remiantis šiomis žiniomis, ir teisingo ne tik kovos su pandemija tyrimų, gydymo ir skiepų, bet ir priemonių jiems gaminti paskirstymo.

Pasak Trečiojo pasaulio tinklo (TWN) vyresniojo tyrėjo K. M. Gopakumaro, NVO sako valstybėms: „Neleiskite jums daryti spaudimo, nes jums reikia pristatyti priemonę.“

Jis perspėjo, kad „nesusidarytų situacija, kai jų bus prašoma eiti į kompromisą vien tam, kad būtų galima parodyti, jog sutartis priimta“.

„Tai būtų žmonių siekių ir teisės į sveikatą išdavystė“, – pridūrė jis.

Kiekvienas iš 37 susitarimo projekto straipsnių svarstomas atskirai, o šalių derybininkai, susiskirstę į darbo grupes, bando rasti bendrą sutarimą.

Nors dėl kai kurių straipsnių buvo pasiektas bendras sutarimas, sunkiausia derėtis dėl pagrindinių aspektų.

Teksto projekte siūloma suteikti PSO galimybę realiuoju laiku gauti 20 proc. su pandemija susijusių sveikatos produktų, pavyzdžiui, vakcinų.

Čia nuomonės išsiskyrė – vienos valstybės norėjo, kad PSO gautų bent 20 proc., o kai kurios Vakarų  šalys pasisakė už tai, kad PSO gautų iki 20 procentų.