Lenkija išliko viena tvirčiausių kaimyninės Ukrainos rėmėjų nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais. Šalis tapo Vakarų paramos Kyjivui esminiu logistiniu centru.

Europos Sąjungos (ES) bei NATO narė Ukrainos klausimais diskutuoja su įvairiais užsienio pareigūnais. Taip šalis ruošiasi perimti pirmininkavimą blokui rotaciniu principu ateinančiais metais.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį teigė, jog derybos dėl karo nutraukimo gali prasidėti dar šią žiemą.

„Mūsų pirmininkavimas (ES), pažymėtina, bus kartu atsakingas ir už tai, kaip atrodys politinis klimatas (taikos) derybų metu“, – sakė jis.

E. Macrono komanda sakė, kad prieš Lenkijos pirmininkavimą ES jis su D. Tusku kalbėsis apie „Europos paramą Ukrainai naujame transatlantiniame kontekste“.

Vis dėlto vienas pareigūnas nurodė, kad E. Macronas ketvirtadienį sutrumpins savo vizitą Lenkijoje.

Saugumo garantai

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sakė, jog išspręsti krizę Ukrainoje bus jo aukščiausias prioritetas, kitą mėnesį perėmus valdžią.

Praeitą šeštadienį jis susitiko su E. Macronu bei Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu vizito Prancūzijoje metu – pirmoje tarptautinėje kelionėje nuo pat pergalės.

Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, jog „turėtų nedelsiant būti skelbiamos paliaubos bei pradedamos derybos“.

Antradienį V. Zelenskis pareiškė, jog jaučiasi dėkingas už D. Trumpo užsispyrimą nutraukti karą Ukrainoje.

Anksčiau jis yra teigęs, jog Ukrainai reikia efektyvių taikos garantų bei siekia narystės NATO.

„Paliaubos be saugumo garantų galėtų bet kokiu momentu iš naujo įžiebti karą, ką jau anksčiau yra daręs (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, – teigė jis.

Vakarų pajėgos Ukrainoje?

Keli šaltiniai pranešė, kad E. Macronas ir D. Tuskas taip pat gali aptarti Europos taikos palaikymo misijos siuntimą į Ukrainą.

Paryžius šių pranešimų nepatvirtino.

Diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė, jog „bus aptarti saugumo garantai ir kas vyks po to, ypač kaip galėtų atrodyti rytojus tomis sąlygomis, kurias nustatys ukrainiečiai“.

Gynybos ekspertas Elie Tenenbaumas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „Prancūzija ir Britanija iš vienos pusės, tada Lenkija, Baltijos, Skandinavijos šalys (...) ir galbūt kitos sąjungininkės“ galėtų dalyvauti tokiame plane.

E. Tenenbaumas, Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) ekspertas, sako, jog apytikris karių skaičius būtų 40 tūkstančių.

E. Macronas jau anksčiau kėlė Vakarų pajėgų Ukrainoje idėją.

„Nuoširdžiai manau, kad mes galime mąstyti ir dirbti su Emmanuelio (Makrono) pozicija“, – pirmadienį Kyjive teigė V. Zelenskis.

„Jis siūlė, kad tam tikros kai kurių valstybių pajėgos turėtų būti dislokuotos Ukrainos teritorijoje tam, kad užtikrintų Ukrainos saugumą tol, kol Ukrainos nėra NATO“, – pridūrė jis.