Dėl kai kurių klausimų galiausiai gali būti surengtas referendumas.

Pristatydamas „Nacionalinę atkūrimo tarybą“, E. Macronas sakė, kad bus sukurta interneto svetainė, kurioje rinkėjai galės pareikšti savo nuomonę dėl „esminių sprendimų“ – tai dalis jo pažado, kad piliečiai jaustųsi labiau dalyvaujantys jo vyriausybės veikloje.

„Artimiausiomis savaitėmis kurdami šias gaires visose mūsų teritorijose keisime mokyklas, sveikatos [apsaugos sistemą]. Taigi taip, tai gali atvesti iki referendumų“, – sakė E. Macronas Paryžiaus priemiestyje Markusi.

Tačiau opozicinės partijos ir kelios profesinės sąjungos boikotavo tarybos atidarymą ir jos „demokratinio atsinaujinimo“ pažadą.

Apie šiuos planus E. Macronas paskelbė prieš parlamento rinkimus birželį, kai jo centristų partija neteko daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje.

Alexis Corbiere'as (Aleksi Korbjė) iš kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) pavadino tai „netvarka“, kuria siekiama „apeiti parlamentą“, o kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) pasmerkė „triuką“.

„Tie, kurie nedalyvauja, visada klysta“, – ketvirtadienį sakė E. Macronas, tvirtindamas, kad jiems „durys visada bus atviros“.

Mažai politinės patirties turėjęs buvęs investicijų bankininkas prezidentu tapo 2017 metais. Prezidentavimo pradžioje E. Macronas buvo kritikuojamas iš aukšto žiūrintis į rinkėjus ir susidūrė su ištisus mėnesius trukusiais „geltonųjų liemenių“ protestais 2018 ir 2019 metais.

Vėliau jis pažadėjo, kad administracija bus įtraukesnė, o „Nacionalinė atkūrimo taryba“ įsteigta po pastaraisiais metais vykusių „didelių debatų“ su rinkėjais ir vietos pareigūnais.

„Esame atsidūrę istorinėje situacijoje“, – sakė E. Macronas, paminėdamas klimato kaitą po vasarą Prancūzijoje užfiksuotos rekordinės sausros ir gaisrų, taip pat karą Ukrainoje, dėl kurio Europoje išaugo energijos kainos.

„Vėliau negalėsite sakyti, kad su jumis nesikonsultavo arba kad procesas pernelyg nuleistas iš viršaus“, – sakė jis.