ECB sumažino bazines palūkanas

  • Teksto dydis:

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas, taip savo žvilgsnį nuo infliacijos smukdymo nukreipdamas į ekonomikos skatinimą.

Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc. Pakeitimas įsigalios rugsėjo 18-ąją.

ECB Valdančiosios tarybos šių metų kovo 13 dienos sprendimu nuo rugsėjo 18-osios mažinamas skirtumas tarp indėlių palūkanų normos ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos – nuo 0,5 iki 0,15 procentinio punkto.

Todėl refinansavimo palūkanų norma iš viso mažės 0,6 punkto – nuo 4,25 proc. iki 3,65 procento.

Tiek pat sumažės ir trečioji palūkanų norma – riboto skolinimosi galimybės – nuo 4,5 iki 3,9 procento.

Savo pranešime ECB nurodo, kad naujausi infliacijos duomenys iš esmės tokie, kokių ir buvo tikėtasi, tačiau infliacija išlieka aukšta, nes atlyginimai vis dar sparčiai didėja. Tačiau darbo sąnaudų spaudimas silpsta, o pelnas iš dalies slopina didesnių atlyginimų įtaką infliacijai. Finansavimo sąlygos tebėra ribojančios, o ekonominė veikla vis dar silpna, o tai atspindi vangų privatų vartojimą bei investicijas.

Per precedento neturinčią euro zonos palūkanų normų didinimo seriją, pradėtą 2022 metų viduryje, siekiant pažaboti sparčiai kylančias kainas, ypač energijos ir maisto, jos buvo pakeltos iki aukščiausio 2001-ųjų lygio. Pirmasis palūkanų mažinimas įvyko birželio pradžioje, o per ankstesnį posėdį liepą pinigų politika nebuvo koreguojama.

Eurostato išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje lėtėjo nuo 2,6 proc. liepą iki 2,2 proc. rugpjūtį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, o bazinė metų infliacija, kurią skaičiuojant neįtraukiamos energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainos – nuo 2,9 proc. iki 2,8 procento.

Tuo tarpu po liepos mėnesio ECB posėdžio paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad padėtis regiono ekonomikoje yra prastesnė, nei tikėjosi reguliuotojas, o stipriausiai Europoje Vokietijos ekonomikai nedaug trūksta iki recesijos.

Galutiniais Eurostato duomenimis, euro zonos ekonomikos augimas balandžio-birželio mėnesiais per metų ketvirtį lėtėjo iki 0,2 proc. nuo 0,3 proc. sausį-kovą, nors augimas per metus spartėjo nuo 0,5 proc. iki 0,6 procento.

Šiemet numatyti dar du ECB pinigų politikos svarstymai – spalį ir gruodį.

Analitikai dabar prognozuoja, jog per spalio mėnesio posėdį bazinės palūkanos veikiausiai nebus keičiamos, o gruodį tikėtinas dar vienas jų apkarpymas.

Kita vertus, jie primena ECB ne kartą kartotą nuostatą, jog sprendimai bus priimami atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą bei pinigų politikos poveikio perdavimo mastą, o reguliuotojas nėra iš anksto įsipareigojęs laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių