ES ir Persijos įlankos šalių aukščiausiojo lygio susitikime dominavo Artimųjų Rytų tema

  • Teksto dydis:

Persijos įlankos šalių lyderiai, įskaitant Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, trečiadienį Briuselyje susitiko su lyderiais iš ES ir surengė derybas, kurios, kaip jie tikisi, galėtų padėti sušvelninti „itin pavojingą eskalaciją“ Artimuosiuose Rytuose.

Europos Sąjunga dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje siekia glaudžiau bendradarbiauti su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC) – Bahreinu, Kuveitu, Omanu, Kataru, Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais.

„Mūsų bendras prioritetas – neatidėliotinos ir tvarios paliaubos, įkaitų paleidimas ir galimybė teikti humanitarinę pagalbą civiliams Gazos Ruože“, – spaudos konferencijoje sakė ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.

Jis pridūrė, kad abi grupės paragino nutraukti ugnį Libane ir pasmerkė išpuolius prieš Jungtinių Tautų taikdarius šioje šalyje.

ES ir GCC aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko bloko lyderių susitikimo Briuselyje išvakarėse.

Kalbėta apie prekybą, energetiką ir klimato kaitą, tačiau darbotvarkėje dominavo Izraelio konfliktai Gazos Ruože ir Libane.

„Mums reikia šių konfliktų sprendimo, – teigė Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani. – Tikimės, kad šis pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmas žingsnis stiprinant istorinius GCC ir ES ryšius.“

Jam antrino ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kuri susirinkusiesiems sakė: „Turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, ir sutelkti visus savo diplomatinius įgūdžius, kad sustabdytume itin pavojingą eskalaciją.“

„Beprecedentė galimybė“

ES yra antra pagal dydį GCC šalių prekybos partnerė, o J. Borrellis sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime susitarta paspartinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo, kurios stringa jau daugelį metų.

Tačiau Persijos įlankos šalių siekis, kad jų piliečiams būtų panaikintas vizų režimas į Šengeno laisvo judėjimo erdvę, nedavė greitų rezultatų.

Nors nuomonės dėl Rusijos invazijos į Ukrainą išsiskyrė, ypač dėl Vakarų sankcijų įgyvendinimo ir ES siekio nubausti Iraną už Maskvos karo veiksmų palaikymą, buvo vilties glaudžiau bendradarbiauti.

„Esu įsitikinusi, kad galime dirbti kartu ir pasikliauti jumis, kad sustabdytume šį neteisėtą Rusijos karą“, – Persijos įlankos šalių vadovams teigė U. von der Leyen.

Aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje įvyko Irano sąjungininkų palestiniečių kovotojų „Hamas“ ir Izraelio karui, kuris pastarosiomis savaitėmis išsiplėtė į Libaną ir sukėlė baimę dėl didelio regioninio konflikto, įžengus į antrus metus.

Tradiciškai Vakarų sąjungininkės, išteklių turtingos Persijos įlankos monarchijos labiau klauso Irano, kuris remia „Hamas“ Gazos Ruože ir grupuotę „Hezbollah“ Libane.

Jos ne kartą pasisakydavo už Palestinos valstybę šalia Izraelio, o kai kurios iš jų tarpininkavo siekiant užtikrinti paliaubas Gazos Ruože.

„Hezbollah“ jau maždaug metus pasienyje apsišaudo su Izraelio kariais, teigdama, kad taip reaguoja į žydų valstybės sausumos ir oro puolimą Gazos Ruože.

Karas palestiniečių teritorijoje prasidėjo po to, kai 2023-iųjų spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojai surengė beprecedentį išpuolį prieš Izraelio pietines bendruomenes.

Kritika Saudo Arabijai

ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitikimas suteikė „beprecedentę galimybę aptarti abiem šalims svarbius klausimus“, – sakė Saudo Arabijos princas Mohammedas, faktinis šalies valdovas.

Tačiau jo priėmimas Briuselyje ant raudono kilimo sulaukė kritikos dėl prastos Rijado žmogaus teisių padėties.

„Europos lyderiai šypsosi ir spaudžia ranką žmogui, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už tai, kad buvo sukapotas žurnalistas, ir tai kelia didelį susirūpinimą“, – teigė žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas.

Princas Mohammedas, kuris siekė atverti šalį turistams ir investuotojams, Jungtinių Valstijų žvalgybos buvo siejamas su žiauriu Saudo Arabijos kritiko Jamalo Khashoggi nužudymu 2018-aisiais.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ paragino ES lyderius spausti Persijos įlankos šalių partnerius imtis reformų, įskaitant pokyčius dėl politinių kalinių įkalinimo, žodžio laisvės, darbo ir moterų teisių.

„ES lyderiai turėtų aiškiai parodyti, kad kritikų paleidimas ir pažanga žmogaus teisių srityje yra gyvybiškai svarbūs dvišaliams santykiams“, – sakė grupės ES direktoriaus pavaduotojas Claudio Francavilla.

Po aukščiausiojo lygio susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime plačiai paminėtas grupių įsipareigojimas užtikrinti „pagarbą visuotinėms žmogaus teisėms, jų apsaugą ir skatinimą“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių