Apie tokį galimą smūgį Briuselis pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai iškilus nesutarimų dėl prekybos politikos antradienį Baltuosius rūmus nusprendė palikti JAV prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Gary Cohnas (Garis Konas).

ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom) pareiškė, kad plataus masto prekybos karas „neatitinka niekieno interesų“. Toks pareiškimas iš esmės prieštarauja D. Trumpo pozicijai: praėjusią savaitę jis pareiškė, kad prekybiniai karai yra „naudingi ir lengvai laimimi“.

„Prekybiniame kare nėra laimėtojų, – trečiadienį, po to, kai muitus aptarė Europos Komisija, žurnalistams pranešė C. Malmstroem. – Turime labai atsargiai vartoti tą žodį, ... (kare – BNS) yra tik pralaimėtojai, todėl mes atsakysime proporcingai ir subalansuotai.“

ES paskelbtame amerikietiškų prekių sąraše yra tokie produktai, kaip riešutų sviestas, apelsinų sultys ir burbonas.

„Sąraše yra tam tikrų rūšių burbonas bei kitos prekės, kaip riešutų sviestas, spanguolės, apelsinų sultys“, – sakė komisarė.

Tokį sąrašą, kuriame yra ir plieno, pramoniniai ir žemės ūkio produktai, ES parengė reaguodama į D. Trumpo planus, nors šis dar nepasirašė jokio įsako.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) praėjusį penktadienį pagrasino smogti gerai žinomiems amerikietiškiems prekių ženklams, kaip „Harley Davidson“ ar „Levi's“. Tai paskatino D. Trumpą pagrasinti apmuitinti iš ES importuojamus automobilius. Tačiau paskelbtame sąraše konkrečios įmonės neminimos.

Grėsmė tūkstančiams darbo vietų

C. Malmstroem taip pat pranešė, kad ES mėgina įtikinti Vašingtoną atsisakyti planų įvesti importo muitus, kurie, jos teigimu, Europoje kelia grėsmę tūkstančiams darbo vietų.

D. Trumpas, kuris savo prezidentinės rinkimų kampanijos metu žadėjo panaikinti globalizacijos poveikį JAV ekonomikai įgyvendindamas savo „pirmiausia Amerika“ strategiją, praėjusį ketvirtadienį pareiškė planuojantis importuojamam plienui įvesti 25 proc., o aliuminiui – 10 proc. muitą.

Europa kiekvienais metais į Jungtines Valstijas eksportuoja plieno už maždaug 5 mlrd. eurų , o aliuminio – už maždaug 1 mlrd. eurų, remiantis Komisijos duomenimis. D. Trumpo importo muitai Europai kainuotų apie 2,8 mlrd. eurų.

Importo muitai ne tik apsunkintų galimybes Europos produkcijai rasti pirkėjų Jungtinėse Valstijose. Dėl jų užsienio gamintojai nukreiptų savo produkciją į ES ir nusmukdytų Europos rinką. Briuselis nori maksimaliai padidinti politinį poveikį Amerikai atsakomaisiais muitais bei minimizuoti prekybos karo poveikį Europos vartotojams.

Europos Komisijos vicepirmininkas Jyrki Katainenas (Jirkis Katainenas) penktadienį agentūrai AFP sakė, kad Bendrija svarsto galimybę suburti „vienminčių šalių koaliciją“ ir pateikti bendrą skundą prieš Ameriką Pasaulio prekybos organizacijai pagal procedūrą, kuri paprastai trunka maždaug dvejus metus.

D. Tuskas D. Trumpui: prekybos karai yra blogai

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį atsikirto JAV prezidentui, pareikšdamas, kad „prekybos karai yra blogai ir juos lengva pralaimėti“.

D. Tuskas taip pat pasiūlė ES vadovams per kovo 22–23 d. d. viršūnių susitikimą Briuselyje surengti skubius debatus prekybos klausimu.

„Prezidentas D. Trumpas neseniai pasakė, cituoju, „prekybos karai yra gerai ir juos lengva laimėti“, – per bendrą su Liuksemburgo premjeru Xavier Betteliu (Ksavjė Beteliu) spaudos konferenciją sakė D. Tuskas. – Tačiau tiesa yra priešinga: prekybos karai yra blogai ir juos lengva pralaimėti. Todėl esu tvirtai įsitikinęs, kad dabar yra laikas politikams abejose Atlanto pusėse elgtis atsakingai.“

D. Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo planai gali privesti prie „rimto prekybos konflikto“ tarp Vašingtono ir likusio pasaulio, įskaitant ES.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas paragino ES vadovus kovo pabaigoje Briuselyje surengti „neeilinius prekybos debatus“ dėl galimo „poveikio mūsų piliečiams ir mūsų įmonėms, jau nekalbant apie pasaulio ekonomiką“.

Anot D. Tusko, ES vadovai turėtų siekti „išlaikyti gyvą pasaulinę prekybą ir, jeigu būtina, apsaugoti Europos piliečius nuo prekybinių sukrėtimų“.

„Mes nesiekiame prekybinio karo“

Jungtinių Valstijų prekybos sekretorius Wilburas Rossas (Vilburas Rosas) trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nesiekia prekybinio karo, o šalies sprendimas įvesti didelius plieno ir aliuminio importo muitus yra „gerai apgalvotas“.

„Mes nesiekiame prekybinio karo“, – televizijos kanalui CNBC sakė jis.

„Mes palaikysime protingus santykius su mūsų sąjungininkais“, – sakė jis, pridūręs, kad plieno kainų šuolio galima išvengti didinant plieno gamybą šalies viduje.

Tai W. Rossas pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai iškilus nesutarimų dėl prekybos politikos antradienį Baltuosius rūmus nusprendė palikti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėjas ekonomikos klausimais Gary Cohnas (Garis Konas).

Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius G. Cohnas buvo vienas aktyviausių D. Trumpo planų įvesti aliuminio ir plieno importo muitus priešininkų prezidento aplinkoje.

W. Rossas nesureikšmino G. Cohno atsistatydinimo ir pareiškė, kad „tai nėra kažkoks rūmų perversmas“. Jo teigimu, G. Cohnas esą „jau kurį laiką svarstė apie išėjimą“.

„Tai nebus didelis prekybos karas, – trečiadienį pareiškė W. Rossas. – Prezidentas nebūtų išreiškęs lankstumo dėl Kanados ir Meksikos, jeigu norėtų pasielgti ekstremaliai. Tai yra idėja, kuri buvo gerai apgalvota per tam tikrą laiką.“

D. Trumpas pareiškė, kad plieno ir aliuminio importo muitai gali būti netaikomi Kanadai ir Meksikai, jeigu jos pademonstruos didesnę norą pakeisti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą (NAFTA).