- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES biudžetas finansuojamas iš valstybių narių įnašų. Didžiąją dalį jų pernai, kaip ir ankstesniais metais, skyrė Vokietija. Didžiausių naudos gavėjų lietuviams toli ieškoti nereikia.
Lyderiai: Vokietija ir Airija
ES biudžetas 2023 m. siekė 173,1 mlrd. eurų, iš kurių 143,4 mlrd. eurų atiteko valstybėms narėms. Kelne įsikūrusio Vokietijos ekonomikos instituto tyrėjai, išanalizavę Europos Komisijos finansų duomenis, priėjo išvadą, kad pernai Vokietija į ES biudžetą sumokėjo apie 17,4 mlrd. eurų daugiau, nei iš jo gavo. 2022 m. ši suma siekė 19,7 mlrd. eurų.
Antrojoje vietoje – Prancūzija, kuri į ES biudžetą sumokėjo beveik 9 mlrd. eurų daugiau, nei gavo. Trečioje vietoje – Italija, kurios grynasis įnašas sudaro apie 4,5 mlrd. eurų.
Dėl ekonominės nuosmukio Vokietijos įnašas ir einamaisiais metais bus mažesnis, tačiau balanso pavyksta pasiekti kitų ES šalių dėka: augant Ispanijos ir Portugalijos ekonomikai, didėjair šių šalių indėlis į ES iždą.
Be kokiu atveju, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, kitų narių našta išaugo: pvz., Vokietija nuo 2014 iki 2020 m. sumokėdavo po 13,5 mlrd. eurų.
Skaičiuojant grynąsias įmokas, tenkančias vienam gyventojui, lyderės poziciją užima Airija: jos indėlis – 236 eurai vienam gyventojui (2022 m. buvo 197 eurai). Antrojoje vietoje – Vokietija, kurios grynasis įnašas vienam gyventojui yra 206 eurai (2022 m. – 237 eurai). Danija ir Nyderlandai dalijasi trečią ir ketvirtąją pozicijas (atitinkamai 192 ir 189 eurai). Penketuką užbaigia Liuksemburgas – 161 euras vienam gyventojui.
Kas gauna daugiausia?
Daugiausia pinigų iš ES biudžeto pernai gavo Lenkija (8,2 mlrd. eurų, 2022 m. – 11,9 mlrd.). Po jos – Rumunija (6,0 mlrd. eurų) ir Vengrija (4,6 mlrd. eurų).
Skaičiuojant vienam gyventojui tenkančią ES biuždeto dalį, daugiausia laimėjo Baltijos šalys. Pirmoje vietoje vėl yra Estija – 627 eurai vienam gyventojui (2022 m. – 678 eurai), trečią vietą Latvija dalijasi su Kroatija (po 602 eurus), ketvirtoje – Lietuva (570 eurų). Vengrija – penktoje vietoje (476 eurai).
Panašiai rikiuojasi ir daugiausia gaunančių, skaičiuojant BNP. Kroatija ir Latvija pernai gavo atitinkamai 3,07 proc. ir 2,84 proc. BNP. Toliau rikiuojasi Vengrija (2,41 proc.), Lietuva (2,35 proc.) ir Estija (2,32 proc.).
Išskaidžius biudžeto įplaukas į dalinius balansus, matyti, kurios valstybės narės gauna didžiausią finansinę naudą iš žemės ūkio ir sanglaudos politikos. Remiantis šiuo skaičiavimu, didžiausia žemės ūkio politikos grynoji gavėja – Graikija (1,05 proc. bendrojo nacionalinių pajamų, BNP). Kitos svarbios grynosios ES žemės ūkio biudžeto gavėjos – Bulgarija ir Lietuva. Latvija ir Vengrija yra ketvirta ir penkta pagal dydį grynosios žemės ūkio biudžeto gavėjos.
570 – tiek eurų iš ES biudžeto pernai gavo vienas Lietuvos gyventojas.
Kalbant apie išlaidas ekonominei ir socialinei sanglaudai, lyderio pozicijoje yra Kroatija (2,45 proc. BNP). Antroje vietoje – Slovakija (2,06 proc. BNP). Vengrija taip pat yra tarp penkių didžiausių gavėjų (1,77 proc. BNP), po jos rikiuojasi Latvija (1,76 proc.) ir Bulgarija (1,39 proc.).
Apskritai 2023 m. išlaidos sanglaudos politikai sumažėjo antrą kartą iš eilės. Tai galima paaiškinti ES sanglaudos politikos formavimu, kai dabartinio finansavimo laikotarpio pradžioje mokėjimai pradedami vėluojant, o praėjusio finansavimo laikotarpio mokėjimai palaipsniui sustoja
Siekiant sušvelninti ekonomikos nuosmukį dėl koronaviruso pandemijos, buvo sukurtas bendruomenės atkūrimo fondas – iniciatyva „NextGenerationEU“, gyvuosianti iki 2026 m. Valstybės narės gali teikti dotacijas ir prašyti paskolų iki tam tikros sumos mainais už sutartas reformas ir tikslus.
Lėšos išmokamos dalimis, EK patvirtinus atitiktį reikalavimams. Skaičiuojant tik subsidijas, didžiausia šio fondo recipientė 2023 m. buvo Graikija (1,31 proc. BNP), po jos – Portugalija ir Kroatija (po 1,21 proc. BNP), Slovakija (0,96 proc. BNP) ir Lietuva (0,52 proc. BNP).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarptautinė lustų rinka 2024-aisiais augo beveik penktadaliu
Per praėjusius metus pasaulyje parduota lustų už 627,6 mlrd. JAV dolerių – 19,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). ...
-
Europos Komisija žada tvirtą atsaką į JAV muitus
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nuo kovo 12 dienos įvesti 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui ir pažadėjo, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių. ...
-
Lenkija: mažai tikėtina, kad Trumpas nutrauks pagalbą Ukrainai
2025 m. sausio 24 d. JAV valstybės departamentas, vadovaudamasis prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, įšaldė beveik visą užsienio pagalbą visame pasaulyje ir pristabdė naujos pagalbos teikimą. ...
-
Muskas mėgina perimti „OpenAI“ kontrolę
Elonas Muskas vadovauja investicinei grupei, siūlančiai 97,4 mlrd. JAV dolerių už ne pelno siekiančią įmonę „OpenAI“, taip atverdamas naują frontą kare su dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėju, pirmadienį pr...
-
Neužtruko ir dienos: Trumpas jau pasirašė įsaką dėl europiečius papiktinusių tarifų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įvykdė pažadą įvesti 25 proc. muitus plieno ir aliuminio importui. Taip jis pradėjo seniai žadėtą prekybos karą, nepaisydamas Europos ir Kinijos įspėjimų. ...
-
Trumpas: Ukraina kada nors gali būti rusų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį neatmetė galimybės, kad Ukraina kada nors gali priklausyti Rusijai, ir sakė, kad JAV pagalbą reiktų mainyti į Ukrainos gamtinius išteklius, tokius kaip retieji elementai. ...
-
Vasario 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Vasario 11-oji, antradienis, 7 savaitė. ...
-
JAV demokratai ragina pranešėjus sutramdyti Muską
JAV demokratai pirmadienį paskelbė apie naują platformą pranešėjams, taip atidarydami naujausią frontą siekiant apsisaugoti nuo prezidento Donaldo Trumpo „efektyvumo karaliaus“ Elono Musko noro mažinti federalines išlaidas. ...
-
Vatikano „Caritas“ pasipiktino nurėžtu USAID finansavimu: milijonai mirs, kiti liks skurde
Vatikano labdaros organizacija pirmadienį išreiškė pasipiktinimą tuo, ką pavadino neapgalvotais ir nežmogiškais JAV planais stabdyti Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) finansavimą, o popiežiaus Pranciškaus patarėjas p...
-
Šaltinis: Trumpo pasiuntinys Kelloggas vasario 20 dieną lankysis Ukrainoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialusis pasiuntinys Ukrainos ir Rusijos karo klausimais Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) vasario 20 dieną lankysis Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis ukrainieči...