Putinas perspėjo Ukrainą, nesutinkančią su Rusijos siūloma nuolaida dujoms

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo Ukrainą, nelinkusią priimti Maskvos siūlomą sumažintą dujų kainą, ir apkaltino Kijevą, kad šis savo reikalavimais dar labiau sumažinti kainą varo derybas į „aklavietę“.

„Jeigu mūsų pasiūlymai bus atmesti, vadinasi, mes pereisime į visiškai kitą stadiją; tai ne mūsų pasirinkimas. Mes šito nenorim“, - pareiškė V.Putinas susitikime su vyriausybės nariais.

Rusijos prezidentas dar pridūrė, kad siūloma sumažinti dujų kainą 100 dolerių iki galutinės 385 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų kainos.

Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį nurodė, kad Kijevas nepriima Maskvos pasiūlymo taikyti 100 JAV dolerių nuolaidą Rusijos tiekiamoms dujoms ir reikalauja, kad dujos būtų parduodamos rinkos kaina, kuri būtų tiesiogiai nurodyta kontrakte.

„Manome, kad mūsų pasiūlymai yra net daugiau negu partneriški, nes siekiama palaikyti Ukrainos ekonomiką gana sudėtingu jai laikotarpiu, padėti“, - pažymėjo V.Putinas.

Tuo tarpu A.Jaceniukas anksčiau pareiškė, kad Ukraina nekeičia savo požiūrio į dujų sutartį.

„Liekame tose pačiose pozicijose, kuriose buvome: perrašome kontraktą ir nustatome dujoms rinkos kainą, – pareiškė A.Jaceniukas pradėdamas vyriausybės posėdį. – Dukart ant to paties grėblio nelipame.“

Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ nuo balandžio 1-osios panaikino ekonominės krizės ir politinių neramumų krečiamai Ukrainai pirmąjį šių metų ketvirtį taikytą nuolaidą, todėl Kijevui tiekiamos dujos pabrango nuo 268,5 iki 385,5 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

Tuo tarpu nuo balandžio 2-osios Rusija atšaukė vadinamąjį Charkovo susitarimą, kuris buvo sudarytas su vasarį nuversto Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybe ir grąžino dujų eksporto mokestį, todėl jos automatiškai pabrango iki 485,5 dolerio.

A.Jaceniukas pareiškė, kad Rusijos pateiktą naująjį pasiūlymą taikyti nuolaidą dujų kainai laiko spąstais. Pasak jo, dabartinėmis sąlygomis, kai Maskva yra aneksavusi Krymo pusiasalį ir įtariama kurstanti prorusiškų separatistų judėjimą rytų Ukrainoje, Kijevo vyriausybė neturi pagrindo pasitikėti Rusijos vyriausybe, todėl reikalaus, kad kontraktas dėl dujų pardavimo būtų peržiūrėtas.

Premjeras pabrėžė, kad Ukraina rinkos kaina tebelaiko 268,5 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kurią ji mokėjo už dujas, tiektas pirmąjį šių metų ketvirtį. Pasak jo, Kijevas pasiruošęs mokėti šią kainą už visą likusį iš „Gazprom“ gautų dujų kiekį.

A.Jaceniukas nurodė, kad Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas ir valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“ vadovai trečiadienį tęs derybas su Rusija Briuselyje, tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES).

Tuo tarpu Rusija jau trečiąkart atidėjo Ukrainai planuotą įvesti išankstinio apmokėjimo už tiekiamas dujas režimą, nurodžiusi, kad jis nebus taikomas bent iki birželio 16 dienos.

Dujotiekis „South Stream“ – derybų korta ES priešpriešoje su Rusija

Milijardų dolerių vertės „South Stream“ dujotiekio statybos projektas, turintis padėti Sibire išgaunamoms dujoms lengviau pasiekti Europą, tapo ekonominiu koziriu Ukrainos krizėje, sako analitikai, kai Bulgarija sustabdė darbus savo teritorijoje, spaudžiama Briuselio ir Vašingtono.

Dujotiekis, kurio statybos projektą palaiko Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, Italijos ENI ir Prancūzijos EDF, turėtų kasmet perpumpuoti 63 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Rusijos į Europos šalis.

Tačiau paklusdama JAV ir Europos Sąjungos spaudimui, Sofija praeitą savaitgalį paskelbė stabdanti pasiruošimus savojo vamzdyno ruožo statyboms, kurios turėjo prasidėti šių metų viduryje.

Pasak analitikų, „South Stream“ faktiškai tapo politiniu ir ekonominiu spaudimo svertu ES ir Rusijos priešpriešoje dėl Ukrainos, bet šis projektas nebus visam laikui užblokuotas.

Kada bus atnaujinti darbai priklausys nuo, kada bus rasti sprendiniai Ukrainą krečiantiems prorusiškų separatistų neramumams ir šiuo metu vykstančioms Rusijos deryboms su Kijevu dėl apmokėjimo už dujas, kurioms tarpininkauja Bendrija, sako ekspertai.

Maskva ir Kijevas šiuo metu veda įtemptas derybas Briuselyje, kad dujų tiekimas Ukrainai nebūtų nutrauktas, jeigu ši šalis neapmokės Rusijos pateiktos beveik 4,4 mlrd. JAV dolerių (11,2 mlrd. litų) sąskaitos.

„Viskas priklausys nuo to, ar bus politinis sprendimas Ukrainoje. Jeigu politinis sprendimas bus, manau, jie galės rasti sprendimą dėl vamzdyno reguliavimo“, – sakė Oksfordo energetikos studijų instituto ekspertas Jonathanas Sternas (Džonatanas Sternas).

Jis turėjo omenyje Briuselio argumentą, kad Bulgarija gali pažeisti ES taisykles, jeigu nesustabdys dalyvavimo tame projekte.

„South Stream“ naudojamas siekiant paspausti Rusiją padaryti nuolaidų Ukrainos krizėje apskritai ir ypač derybose dėl dujų“, – pastebėjo Rusijos politikos ekspertas Gerhardas Mangottas (Gerhardas Mangotas) iš Insbruko universiteto Austrijoje.

Tuo tarpu Martinas Vladimirovas iš Sofijoje įsikūrusio Demokratijos studijų centro nurodė: „Apie įšaldymą kalbėti dar per anksti.“

„Artimiausiomis dienomis galima tikėtis didelio „Gazprom“ ir ES susitarimo, – pabrėžė jis. – Klausimas, ar Europos geostrateginiai interesai taps viršesniais už grynai ekonominius „South Stream“ partnerių, tokių kaip Italijos ENI, Prancūzijos EDF ir didžiųjų vartotojų Vokietijos chemijos pramonėje, interesus.“

„Darbai bus tęsiami“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pasmerkė Briuselio daromą spaudimą Bulgarijai dėl „South Stream“, teigdamas, kad dujotiekio projekto trikdymas naudojamas kaip priemonė keršyti Maskvai dėl krizės Ukrainoje.

„Kai kada Briuselis būna vedamas troškimo nubausti, troškimo atsikeršyti“, – aiškino Rusijos diplomatijos vadovas.

ES jau balandžio viduryje ragino atšaukti „South Stream“ statybas, atsakant į Maskvos veiksmus Ukrainoje.

Tačiau Briuselis susilaikė nuo tiesioginio spaudimo išmesti projektą į šiukšlių krepšį, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl reguliavimo detalių.

„ES nori pauzės prieš tai, kai pasimatys, jog ji leidžia naują infrastruktūros objektą, galintį smarkiai padidinti Rusijos eksportą į Europą“, – sakė J.Sternas.

Siųsdamas žinią, kad tas projektas dar toli gražu nėra palaidotas, Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius pirmadienį pareiškė, jog Belgradas tęs darbus dėl „South Stream“ kaip planuota, nors buvo pranešta, kad ši šalis gali pasekti Sofijos pavyzdžiu.

Netgi Bulgarijos ekonomikos ir energetikos ministras Dragomiras Stoinevas antradienį sakė, kad „South Stream“ “atrodo neišvengiamas kaip europinis projektas.“

„Nekyla klausimas, ar jis bus įgyvendinamas. Neaišku tik - kaip būtent?“ – pridūrė jis.

Bulgarija, kuri yra neturtingiausia ir beveik visiškai nuo Rusijos energetikos išteklių priklausoma ES valstybė , tvirtai rėmė „South Stream“, kurį laiko gyvybiškai svarbiu, Sofijai siekiant diversifikuoti dujų tiekimo kelius. Šiuo metu jie visi eina per Ukrainą, todėl anksčiau yra kilę problemų dėl tiekimo.

Nei ENI, nei EDF kol kas nepakomentavo žinios apie dujotiekio statybų įšaldymą. Tačiau Prancūzijos bendrovei artimi šaltiniai sakė, kad jos ilgalaikiai įsipareigojimai dalyvauti „South Stream“ prokjekte yra neabejotini.

Kijevas atmeta Rusijos siūlomą nuolaidą už dujas ir reikalauja peržiūrėti sutartį

Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį nurodė, kad Kijevas nepriima Maskvos pasiūlymo taikyti 100 JAV dolerių nuolaidą Rusijos tiekiamoms dujoms ir reikalauja, kad dujos būtų parduodamos rinkos kaina, kuri būtų tiesiogiai nurodyta kontrakte.

„Liekame tose pačiose pozicijose, kuriose buvome: perrašome kontraktą ir nustatome dujoms rinkos kainą, – pareiškė A.Jaceniukas pradėdamas vyriausybės posėdį. – Dukart ant to paties grėblio nelipame.“

Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ nuo balandžio 1-osios panaikino ekonominės krizės ir politinių neramumų krečiamai Ukrainai pirmąjį šių metų ketvirtį taikytą nuolaidą, todėl Kijevui tiekiamos dujos pabrango nuo 268,5 iki 385,5 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

Tuo tarpu nuo balandžio 2-osios Rusija atšaukė vadinamąjį Charkovo susitarimą, kuris buvo sudarytas su vasarį nuversto Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybe ir grąžino dujų eksporto mokestį, todėl jos automatiškai pabrango iki 485,5 dolerio.

A.Jaceniukas pareiškė, kad Rusijos pateiktą naująjį pasiūlymą taikyti nuolaidą dujų kainai laiko spąstais. Pasak jo, dabartinėmis sąlygomis, kai Maskva yra aneksavusi Krymo pusiasalį ir įtariama kurstanti prorusiškų separatistų judėjimą rytų Ukrainoje, Kijevo vyriausybė neturi pagrindo pasitikėti Rusijos vyriausybe, todėl reikalaus, kad kontraktas dėl dujų pardavimo būtų peržiūrėtas.

Premjeras pabrėžė, kad Ukraina rinkos kaina tebelaiko 268,5 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kurią ji mokėjo už dujas, tiektas pirmąjį šių metų ketvirtį. Pasak jo, Kijevas pasiruošęs mokėti šią kainą už visą likusį iš „Gazprom“ gautų dujų kiekį.

A.Jaceniukas nurodė, kad Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas ir valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“ vadovai trečiadienį tęs derybas su Rusija Briuselyje, tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES).

Tuo tarpu Rusija jau trečiąkart atidėjo Ukrainai planuotą įvesti išankstinio apmokėjimo už tiekiamas dujas režimą, nurodžiusi, kad jis nebus taikomas bent iki birželio 16 dienos.

V. Putinas: derybos su Ukraina ir ES dėl dujų turi būti konstruktyvios (papildyta)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu aptarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel Briuselyje vykstančias derybas su Ukraina dėl mokėjimų už dujas, trečiadienį pranešė Kremlius.

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad nors iškilo sunkumų, Rusijos delegacija įgaliota tęsti diskusiją laikydamasi konstruktyvios pozicijos, siekiant visoms šalims priimtino susitarimo“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.

Trišalės Europos Sąjungos, Ukrainos ir Rusijos derybos dėl Kijevo skolos už gautas dujas padengimo buvo atidėtos iki trečiadienio ryto. ES energetikos komisaro atstovė Sabine Berger (Sabinė Berger) sakė žurnalistams, kad prieš trišales derybas bus surengtos dvišalės ES konsultacijos su Rusijos ir Ukrainos delegacijomis.

Tuo tarpu Rusijos valstybinės dujų monopolininkės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris antradienio vakarą pranešė, kad Rusija iki birželio 16 dienos atidės sprendimą taikyti Ukrainai išankstinio apmokėjimo už dujas režimą.

„Rusijos pusė žengė žingsnį į priekį ir nusprendė atidėti išankstinio apmokėjimo režimą iki pirmadienio 10 val. (Maskvos, 9 val. Lietuvos laiku), kad galėtų būti tęsiamos derybos, kurios pastarąsias kelias dienas buvo labai intensyvios“, – sakė A.Milleris po konsultacijų su ES energetikos komisaru Guentheriu Oettingeriu (Giunteriu Ėtingeriu).

„Bendrovei „Gazprom“ bus duoti atitinkami nurodymai, ir išankstinio apmokėjimo režimas trečiadienį 10 val. nebus įvestas“ – pridūrė jis.

A.Mileris pažymėjo, kad Rusija tikisi sėkmės dvišalėse ir trišalėse derybose, kurios vyks Briuselyje trečiadienį.

„Tikimės konstruktyvaus dialogo dvišaliu formatu tarp Europos Komisijos ir Rusijos delegacijos bei Rusijos delegacijos ir Ukrainos, taip pat trišalėse derybose, kurios trečiadienį vyks Briuselyje“, – sakė „Gazprom“ vadovas.

Trišalės Rusijos, Ukrainos ir ES derybos turėtų prasidėti 9 val. 30 min. (10 val. 30 min. Lietuvos laiku), o iki jų dar bus surengtos dvišalės konsultacijos.

ES: Rusijos ir Ukrainos derybos dėl dujų gali užsitęsti

Europos Sąjungos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris), tarpininkaujantis Ukrainos ir Rusijos derybose dėl dujų kainų, antradienį sakė, jog Maskvos ir Kijevo susitarimo, turinčio užkirsti kelią dujų tiekimo nutraukimui, gali tekti palaukti dar kelias dienas.

„Galbūt artimiausiomis dienomis – tikrai ne šįvakar“, – sakė G.Oettingeris, atsakydamas į klausimą, kada galima būtų tikėtis susitarimo.

Jis kalbėjo atvykęs į Europos Komisijos būstinę tolesnių derybų su Ukrainos ir Rusijos energetikos ministrais.

ES tarpininkaujamų derybų eiga atidžiai stebima, tikintis įžvelgti ženklų, jog didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos Rytų ir Vakarų santykių krizė galbūt jau švelnėja.

Komisijos paskelbtame pranešime nurodoma, kad Ukraina, Rusija ir ES derybas trišaliu formatu pratęs trečiadienį, po antradienio vakarą vykusių dvišalių diskusijų.

„Kadangi Rusijos delegacija į Briuselį atvyksta labai vėlai antradienio vakarą, (trišalės) derybos ... dėl energetikos saugumo bus pratęstos trečiadienio rytą“, – nurodė Europos Komisija.

Derybų tarp Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako ir Ukrainos energetikos ministro Jurijaus Prodano maratonas nutrūko antradienį paryčiais, kai abu ministrai išvyko pasikonsultuoti su savo vyriausybėmis dėl tolesnių žingsnių.

Rusijos naujienų agentūros paskelbė, kad A.Novakas Kremliuje susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu ir informavo jį apie padėtį derybose.

Sprendimas atnaujinti derybas buvo paskelbtas likus dienai iki Rusijos nustatyto galutinio termino Ukrainai apmokėti skolą už gautas gamtines dujas, kuri, kaip teigia Maskva, sudaro 4,5 mlrd. JAV dolerių (11,4 mlrd. litų) – priešingu atveju buvo grasinta nuo trečiadienio sustabdyti dujų tiekimą.

Tačiau per anksčiau šį mėnesį vykusias derybas visos šalys sutarė, kad tiekimas nebus stabdomas, kol tęsis diskusijos.

Ukraina atsisakė apmokėti sąskaitą už dujas, protestuodama prieš Rusijos sprendimą beveik dvigubai padidinti jų kainą po to, kai vasarį, po kelis mėnesius trukusių proeuropietiškų demonstrantų protestų, buvo nuverstas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Šis ginčas kelia nerimą Europai, kuri iš Rusijos perka apie trečdalį savo suvartojamų dujų. Maždaug pusė to kiekio yra pumpuojama tranzitu per Ukrainą.

Analitikai tikisi, kad abi šalys susitars dėl naujos kainos, kuri būtų apie 350 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų – vidutinė tarp Rusijos taikyto ankstesnio tarifo ir naujojo, įvesto po to, kai V.Janukovčiaus režimą Kijeve pakeitė provakarietiška vyriausybė.