Šis žvalgybą vykdantis departamentas trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymi, kad Rusija, kovodama už savo interesus, informaciniame kare naudoja ne tik viešąją propagandą, bet ir didelį užslėptų priemonių arsenalą. Šitaip tikimasi paveikti sprendimų priėmimo procesus ir formuoti Kremliui naudingą klimatą.

Departamentas pabrėžia, kad informaciniame kare dalyvauja ne tik specialiosios Rusijos tarnybos, bet ir visas valdžios aparatas.

„Rusija įvykių Sirijoje ir tokių ES problemų kaip „Brexit“, migracijos krizės ir skolų krizės kontekste mato pasaulinės politikos silpnėjimą ir nori pakeisti politinį jėgų pasiskirstymą tarptautinėje erdvėje“, – sakoma ataskaitoje.

Anot Informacijos departamento, Rusija informacinį karą laiko priemone, leidžiančia dar taikos metais parengti potencialų konfliktą, kuriuo galima pasinaudoti, kai padėtis eskaluojama.

„Įtampos stiprinimui Rusija, tiek pati, tiek savo sąjungininkų padedama, platina dezinformaciją, kuria sąmoningai siekiama sutrikdyti taikinį tiesos ir melo mišiniu“, – sakoma ataskaitoje.

„Dezinformacijos skleidimui Kremlius naudojasi tiek kontroliuojama rusų ir kitomis kalbomis transliuojančia žiniasklaida, tiek nesuskaičiuojama daugybe apgaulingų profilių socialiniuose tinkluose, – pažymima ataskaitoje. – Išgalvota informacijai dažnai randa palankią dirvą tarp žmonių, nusiteikusių prieš ES šalių elitą ir toliau perduodančių Kremliaus žodžius“.

„Savo tikslams išorės politikoje pasiekti Kremlius daug tikisi iš priešiškų Europos Sąjungai ir NATO populistinių dešiniųjų bei kairiųjų partijų, kurios visoje Europoje tampa rimta politine jėga“, – sakoma metinėje ataskaitoje.

Departamentas pažymi, kad Kremlius su „cinišku lankstumu“ atsiliepia apie europiečių ideologiją ir tvirtina, kad Rusija palaikanti ir dešiniuosius, ir kairiuosius ekstremistus.

„Rusija sveikina bendradarbiavimą su visomis jėgomis, linkusiomis palaikyti Rusiją, bet pirmenybė teikiama toms, kurios yra artimos pagrindinėms populistinėms partijoms“, – sakoma Informacijos departamento ataskaitoje.

Gali padaugėti kibernetinių atakų

Už žvalgybą atsakingas Estijos informacijos departamentas prognozuoja, kad antrąją šių metų pusę, kai Talinas pirmininkaus Europos Sąjungai, gali padaugėti prieš šalį rengiamų užsienio kibernetinių atakų.

Trečiadienį paskelbtoje Informacijos departamento metinėje ataskaitoje sakoma, kad kibernetinėje erdvėje didžiausią grėsmę Estijai kelia Rusija.

„Estija yra priešiškos kibernetinės veiklos taikinys tiek kaip ES, tiek kaip NATO narė, – pabrėžiama dokumente. – Nors kokią nors kritiškai svarbią Estijos infrastruktūrą paralyžiuojanti ir valstybės lygmeniu koordinuota kibernetinė ataka 2017 metais mažai tikėtina, aišku, kad Estija išlieka priešiškos kibernetinės veiklos taikinys.“

„Atsižvelgiant į kibernetines atakas, 2016 metais sukėlusiais sumaištį JAV, taip pat į kaimyninės Latvijos patirtį, susijusią su jos pirmininkavimu ES Tarybai 2015 metais, 2017-ųjų antroje pusėje Estijoje irgi tikėtinas užsienio kibernetinių nusikaltėlių papildomas suaktyvėjimas“, – pridūrė agentūra.

Informacijos departamentas pabrėžė, kad praeitais metais ne kartą buvo užfiksuota mėginimų surengti kibernetinių atakų prieš Estijos vyriausybinės įstaigas. Pavyzdžiui, parlamento, Užsienio reikalų ir Ekonomikos ir ryšių ministerijų pareigūnams buvo siuntinėjami apgaulingi elektroniniai laiškai, turintys įtikinti atskleisti programišiams privačius duomenis.

Taip pat buvo pastebimai padidėjęs nedraugiškų valstybių kibernetinės žvalgybos tarnybų dėmesys Estijoje dislokuotiems NATO daliniams.

„Rusijos specialiosios tarnybos naudoja informacijos internetu mainus kaip platformą planuoti ir vykdyti tikslines sukčiavimo atakas. Nors programišiai dangstosi grupuotėmis, tokiomis kaip „Cozy Bear“, „Fancy Bear“ arba „CyberBerkut“, neabejotina, kad visų šių veiksmų tikslas – tarnauti Rusijos informacinio saugumo interesams. Kad sustiprintų savo padėtį pasaulinėje arenoje, Rusija zonduoja ir bando tiek savo varžovų, tiek sąjungininkų kibernetinę infrastruktūrą“, – sako Informacijos departamentas.