Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Ruubenas Kaalepas (Rūbenas Kalepas) pareiškė, kad derybose dėl koalicijos Centro partija, Estijos konservatyvioji liaudies partija (EKRE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“) sutarė, kad neteiks Rygikogui ratifikuoti Estijos ir Rusijos sienos sutarties.    

„Ratifikavimo nebus. Iš principo, pasakyčiau, kad mes laimėjome“, – sakė EKRE narys R. Kaalepas interviu radijui Vikerraadio“. 

Tačiau toje pat radijo laidoje dalyvavęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas centristas Ennas Eesmaa (Enas Esma) tvirtino, kad tokio susitarimo nėra. 

Laidos vedėjui perklausus, ar koalicija pasiekė principinį susitarimą, kad valstybės sienos sutartis netgi nebus teikiama parlamentui ratifikuoti, R. Kaalepas atsakė: „Taip, galima taip pasakyti.“ 

E. Eesmaa savo ruožtu pareiškė: „Nepastebėjau tokio aiškaus susitarimo.“

Anot jo, reikia palaukti, kol naujasis užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) užsiims savo darbais, nes tokie klausimai sprendžiami savo tempu.

Estijos televizijos paprašytas pakomentuoti R. Kaalepo pareiškimą, U. Reinsalu sakė: „Ši valdančioji koalicija nesusitarė teikti parlamentui sienos sutartį. Aš būtinai išnagrinėsiu šią temą ir esant reikalui pateiksiu vyriausybei savo pasiūlymus dėl galimų pasekmių, kaip ateityje elgtis su šiuo klausimu. Tačiau susitarimo šiuo klausimu mes nesudarėme.“

„Beje, kaip jau ir sakiau, Rusija pastaruosius metus sienos sutarties problemą siejo su virtine kitų politinių klausimų“, – kalbėjo ministras.  

Dabartinė Estijos valdančioji koalicija buvo suformuota po kovo 3 dieną vykusių rinkimų. Ją sudaro Centro partija, EKRE ir „Isamaa“. Dvi pastarosios politinės jėgos skeptiškai vertina galimybę ratifikuoti sienos sutartį. 

2005 metų gegužės 18 dieną Estijos užsienio reikalų ministras  Urmas Paetas (Urmas Pajetas) ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas Maskvoje pasirašė sutartis dėl sausumos ir jūrų sienos.   

Tačiau Estijos parlamentas į ratifikavimo įstatymą įtraukė preambulę dėl 1920 metų vasario 2-osios Tartu taikos sutarties su RSFSR galiojimo. Pagal tą susitarimą RSFSR tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Estijos nepriklausomybę, sutartis nustatė ir valstybinės sienos liniją.   

Šiuo metu Rusija laikosi pozicijos, kad 1920-ųjų sutartis yra teisinės galios neturintis istorinis dokumentas, o sutarties pripažinimas gali atverti Estijai kelią ateityje reikšti Rusijai teritorinius reikalavimus. Dėl šios priežasties Maskva atšaukė savo parašą po sutartimis dėl sausumos ir jūrų sienos.     

2015 metų vasario 18 dieną U. Paetas ir S. Lavrovas antrą kartą pasirašė sutartis, kuriose buvo padaryti du pakeitimai: šalys neturi viena kitai teritorinių pretenzijų ir susitarimai apima tik sienos klausimų sprendimą.

2016 metais Estijos parlamente įvyko pirmasis atnaujinto įstatymo dėl sienos sutarčių ratifikavimo svarstymas. Po jo procesas buvo pristabdytas laukiant analogiškų Rusijos veiksmų. 

Kadangi kovą buvo išrinktas naujas Estijos parlamentas, visa ratifikavimo procedūra turi prasidėti iš naujo. 

2018 metų sausį Rusijos Federacijos ambasada Estijoje pareiškė, kad „Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl aiškiai apibrėžė pagrindinę sąlygą šiam žingsniui – turi būti normali, nekonfrontacinė dvišalių santykių atmosfera“.   

„Rusija savo įsipareigojimą įvykdė. Iš Estijos vyriausybės toliau sklinda rusofobiška retorika. Esant tokiai padėčiai netenka kalbėti apie sienos sutarčių ratifikavimo proceso tęsimą“, – buvo rašoma ambasados išplatintame pareiškime.