ETPA: J. Assange'o baudžiamasis persekiojimas buvo politiškai motyvuotas

  • Teksto dydis:

„Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o baudžiamasis persekiojimas buvo politiškai motyvuotas ir turėjo neigiamą poveikį visai žiniasklaidai, trečiadienį pareiškė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA).

J. Assange'as, kurio įkurtoje svetainėje buvo paskelbta tūkstančiai nutekintų diplomatinių pranešimų, birželį po daugiau nei penkerių metų, praleistų už grotų Britanijos kalėjime, išėjo į laisvę, kai pripažino kaltę dėl kaltinimų pagal JAV šnipinėjimo įstatymą.

Antradienį kreipdamasis į ETPA ir pirmą kartą viešai pasisakydamas po paleidimo į laisvę, J. Assange'as sakė, kad iš tiesų „pripažino savo kaltę dėl žurnalistikos“.

Rezoliucijoje, kurią priėmė ETPA, parlamentarai iš 46 Europos Tarybos šalių narių, sakoma, kad J. Assange'as daugiau nei dešimtmetį kentėjo nuo „politiškai motyvuoto persekiojimo už savo žurnalistinį darbą“.

Ji įspėjo, kad „neproporcingai griežtas elgesys“ su J. Assange'u „sukuria pavojingą, bauginantį poveikį ir savicenzūros atmosferą, darančią įtaką visiems žurnalistams“.

Rezoliucija buvo priimta 88 balsais „už“, 13 „prieš“ ir 20 narių susilaikius. Po balsavimo nugriaudėjo plojimai.

J. Assange'as, balsavimą stebėjęs su žmona Stella (Stella) ir „Wikileaks“ vyriausiuoju redaktoriumi Kristinnu Hrafnssonu (Kristinu Hrafnsonu), džiaugsmingai iškėlė į viršų kumštį.

J. Assange'as iš pradžių prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje Londone, bet kai 2019 metų balandį buvo priverstas ją palikti, jis kalėjo griežto saugumo Belmaršo kalėjime Londone.

Birželį po teismo posėdžio JAV Ramiojo vandenyno Saipano saloje jam buvo leista išeiti į laisvę, užskaičius jo už grotų praleistą laiką. Iki kelionės į ET būstinę jis leido laiką su šeima Strasbūre.

ETPA pranešėja politinių kalinių klausimais, Islandijos įstatymų leidėja Sunna Aevarsdottir, sakė: „Jei pažvelgtume į politinio kalinio apibrėžtį, Julianas Assange'as ir jo atvejis atitinka šią apibrėžtį.“

ETPA rezoliucijoje teigiama, kad jai kelia nerimą pranešimai, jog CŽA slapta stebėjo J. Assange'ą Ekvadoro ambasadoje Londone ir „galimai kūrė planus jį nunuodyti ar net nužudyti Jungtinės Karalystės teritorijoje“.

Joje pabrėžiama, kad organizacija „smerkia visas tarpvalstybinių represijų formas ir praktikas“.

Be to, Britanijos institucijos sulaukė kritikos už tai, kad nesugebėjo „veiksmingai apsaugoti pono Assange'o saviraiškos laisvės ir teisės į laisvę“.

Londonas dabar turėtų atlikti nepriklausomą elgesio su juo peržiūrą, „siekiant nustatyti, ar jis buvo kankinamas, ar su juo buvo nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi arba jis buvo baudžiamas“, priduriama rezoliucijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Išvada

Išvada portretas
Va šitas zmogus yra tikrai vertas Nobelio premijos, o ne visokie obamos, thunbergos ar kokios ten baltarusiškos kvaišos.

Pasityciokim is fasistu demokratijos.

Pasityciokim is fasistu demokratijos. portretas
Tai ka, anksciau kai Asandza pradejo tampyti po demokratinius teismus tie ETPA pi.de.ra.i NEZINOJO kad tai politinis susidorojimas??? Slangam apsimeta tie pasvinke demokratai su fasistinem smegeninem
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių