Simbolinis ir neįpareigojamas balsavimas buvo nukreiptas prieš vokiečių europarlamentaro Markuso Pieperio (Markuso Pyperio) paskyrimą EK pasiuntiniu smulkiajam ir vidutiniam verslui.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, bet pritariančiųjų buvo daugiau.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, tačiau už jį balsavo 382, o prieš – 144 parlamentarai.

Tekste prašoma, kad EK „ištaisytų padėtį ir atšauktų paskyrimą“ bei tikrai skaidriai organizuotų konkursą šioms pareigoms užimti.

Vadinamoji Pypergeito („Piepergate“) byla susijusi su tuo, kad į šį postą buvo pasirinktas M. Pieperis, kuris taip pat priklauso ELP, nors teigiama, kad dvi kandidatavusios moterys buvo daug tinkamesnės.

Viena iš atmestų kandidačių, Čekijos europarlamentarė Martina Dlabajova, nusišalino nuo balsavimo dėl interesų konflikto.

„Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina“, – pareiškė M. Dlabajova.

Keturi aukšto rango ES pareigūnai – užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) ir už darbo vietas ir socialines teises atsakingas eurokomisaras Nicolas Schmitas (Nikolas Šmitas) – išsakė priekaištų M. Pieperio paskyrimui.

Abejonių dėl U. von der Leyen nešališkumo kilo ne pačiu tinkamiausiu metu, jai intensyvinant savo kampaniją dėl antrosios kadencijos EK vadovo kėdėje po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina.

Laikas, regis, pasirinktas neatsitiktinai, o paskyrimo tikrintojų priešakyje – U. von der Leyen politiniai varžovai.

„Tai buvo būdas sutramdyti Europos įstatymų leidėją, kuris buvo vienas didžiausių Ursulos von der Leyen kritikų“ Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), priklausančioje ELP, sakė Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas).

D. Freundas pateikė siūlymą, dėl kurio balsavo Europos Parlamentas.

Nors tikimasi, kad ELP išliks didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente, vien jos parama negarantuoja U. von der Leyen dar vienos penkerių metų kadencijos.

EK vadovas ir jo ar jos kolegos, užimsiantys kitas aukščiausias ES pareigybes, paaiškės po rinkimų vyksiančiose derybose ir turės būti patvirtinti įstatymų leidėjų.

EK susiskaldžiusi

Kovo 31 dieną M. Pieperis pasirašė sutartį dėl tapimo už mažas ir vidutines įmones (MVĮ) atsakingu ES pasiuntiniu. Šias pareigas jis turėtų pradėti eiti nuo balandžio 16 dienos. Kadencija trunka ketverius metus.

Paklaustas, ar M. Pieperis vis dar laikomas geriausiu kandidatu į šias pareigas ir ar jis pradės dirbti nurodytą dieną, EK atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) atsakė: „Taip ir taip“.

EK tvirtino, kad buvo laikomasi visų taisyklių.

Už MVĮ atsakingo pasiuntinio pareigybė yra 15 kategorijos – vienos aukščiausių ES hierarchijoje, – o jo mėnesinis bruto darbo užmokestis siekia apie 18 400 eurų.

Praėjusią savaitę keturi eurokomisarai raštu kreipėsi į U. von der Leyen ir iškėlė „klausimų dėl paskyrimo proceso skaidrumo ir nešališkumo“.

Praėjusį mėnesį Th. Bretonas, priklausantis Europos liberalų ir demokratų frakcijai „Atnaujinkime Europą“, sukėlė sąmyšį savo įrašu socialiniuose tinkluose, kuriame suabejojo, ar labai remiama U. von der Leyen kandidatūra.

Tuo metu J. Borrellis, P. Gentiloni ir N. Schmitas priklauso Socialistų ir demokratų frakcijai, kuri remia N. Schmitą ir norėtų, kad būtent jis, o ne U. von der Leyen, taptų kitu EK pirmininku.

Jų raginimu trečiadienį eurokomisarų kolegija maždaug valandą aptarinėjo šiuos klausimus.

Pasak šaltinio, susipažinusio su derybomis, su ELP susiję eurokomisarai vieningai palaikė U. von der Leyen ir gynė M. Pieperį.