- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) – pirmasis po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose Kyjive apsilankęs Briuselio aukšto rango pareigūnas – šeštadienį pažadėjo tolesnę tvirtą paramą Ukrainai.
Neprognozuojamu dažnai vadinamo respublikono pergalė Jungtinių Valstijų rinkimuose Ukrainoje ir Europoje sukėlė nerimą, kad D. Trumpas gali nutraukti Vašingtono paramą Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
„Aiškus šio vizito tikslas – išreikšti Europos Sąjungos paramą Ukrainai, ši parama išlieka nepajudinama“, – žurnalistams sakė J. Borrellis, kuris kitą mėnesį baigs savo kadenciją.
„Ši parama yra absoliučiai būtina, kad galėtumėte toliau gintis nuo Rusijos agresijos“, – pažymėjo jis.
Kampanijos metu D. Trumpas reiškė abejonių, ar išlaikys didžiulę JAV karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai, ir sakė, kad galėtų greitai pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos.
„Niekas tiksliai nežino, ką darys naujoji administracija“, – sakė J. Borrellis ir pabrėžė, kad dabartinis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) vis dar turi du mėnesius sprendimams priimti.
„Turime padaryti daugiau ir greičiau, daugiau karinės paramos, daugiau mokymo pajėgumų, daugiau pinigų, spartesnis tiekimas, taip pat leidimas smogti priešui į jo karinius objektus jo teritorijoje“, – sakė J. Borrellis.
Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nenori derėtis ir nesiderės, nebent bus priverstas tai daryti“.
Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Europa paramai Ukrainai kartu išleido apie 125 mlrd. JAV dolerių (116 mlrd. eurų), o vien Jungtinės Valstijos skyrė daugiau nei 90 mlrd. dolerių (83 mlrd. eurų).
Dauguma mano, kad Vašingtono – didžiausio Ukrainos rėmėjo – paramos išlaikymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad Kyjivas galėtų toliau duoti atkirtį, ypač tuo metu, kai Vokietijoje ir Prancūzijoje tvyro politinis neapibrėžtumas.
Artėjant trečiosioms visaverčio karo metinėms, nuovargio alinamos Ukrainos pajėgos mūšio lauke stengiasi atremti Rusijos puolimą.
Tokioms šalims, kaip Vengrija, kurios priešinasi karinei paramai Ukrainai, po D. Trumpo pergalės įgijus drąsos, ES gali būti sunku pasiekti sutarimą dėl didesnių veiksmų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pakartotinai pareiškė, jog Kyjivas primygtinai reikalauja, kad jis nebūtų verčiamas daryti nuolaidų Rusijai.
„Visi turi suprasti, kad nuolaidžiavimas agresoriui nepadės“, – sakė jis.
„Mums reikia tikros taikos, o ne nuolaidžiavimo, kuris atneš dar daugiau karo.“
Kyjivo diplomatijos vadovas sakė, kad tokie pokyčiai kaip JAV rinkimai „visada teikia vilties ir galimybių, šansą paspartinti taiką“.
Jis sakė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sveikinimo skambučio buvo užmegzti ryšiai su D. Trumpo komanda ir kad dirbama siekiant surengti galimą naują dviejų lyderių susitikimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kremlius palankiai vertina Izraelio ir „Hezbollah“ susitarimą dėl paliaubų Libane
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo Libane. ...
-
D. Trumpas paskyrė atsargos generolą K. Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą (Kitą Kelogą) skiria specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrain...
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje1
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai6
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu2
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...
-
Naujoji Europos Komisija gavo žalią šviesą pradėti gynybos ir ekonomikos postūmį1
Europos įstatymų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą naujai Ursulos von der Leyen komandai pradėti darbą, o Europos Komisijos vadovė perspėjo, kad „nėra laiko gaišti“ stiprinant bloko gynybą ir konkurencingumą. ...
-
Europos Parlamentas patvirtino 2025-ųjų ES biudžetą
Europarlamentarai trečiadienį nubalsavo už kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kuriame numatyta daugiau lėšų sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, sienų valdymui ir kovai su klimato kaita, sakoma Europos Parlamento (EP) prane&scar...
-
V. Putinas atvyko į Kazachstaną su dviejų dienų vizitu1
Dviejų dienų vizito metu V. Putinas turėtų surengti derybas su Kazachstano prezidentu Kasimu Žomartu Tokajevu. ...
-
Lenkija ir Ukraina pasistūmėjo spręsdamos istorinį ginčą dėl Voluinės žudynių
Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai antradienį gyrė pažangą sprendžiant ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių ir sakė, kad dirba dėl aukų palaikų ekshumavimo. ...