Suskaičiavus 100 proc. balsalapių paaiškėjo, kad už P. Pavelą balsavo 35,4 proc. rinkėjų, o nuo jo nedaug atsilieka A. Babišas su 34,99 proc. balsų.

Trečia liko ekonomistė Danušė Nerudova su 13,92 proc. balsų, rodo Čekijos statistikos tarnybos paskelbti pirmo balsavimo rato rezultatai.

Nė vienas iš kitų penkių kandidatų nesurinko daugiau nei 7 proc. balsų.

Kaip pranešama, rinkėjų aktyvumas siekė 68,24 procento. Jis buvo kiek aukštesnis nei 61,9 proc. per praėjusius rinkimus 2018 metais.

P. Pavelas ir A. Babišas varžysis sausio 27–28 dienomis vyksiančiame antrame ture. Paramą P. Pavelui antrajame ture jau išsakė D. Nerudova ir ketvirtoje vietoje likęs buvęs diplomatas konservatorius Pavelas Fischeris (Pavelas Fišeris).

Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, prieštaringai vertinamą ir visuomenę skaldantį politikos veteraną, ir susidurs su tokiais iššūkiais kaip rekordinė infliacija 10,5 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje, taip pat didėjantis viešųjų finansų deficitas, susijęs su karu Ukrainoje.

Vos ketvirto prezidento nuo 1993-ųjų, kai taikiai iširo Čekoslovakija, rinkimai vyko Čekijai baigus pusmečio trukmės pirmininkavimą Europos Sąjungai ir tęsiantis karui Ukrainoje.

M. Zemanas buvo pirmasis prezidentas, išrinktas visuotiniu balsavimu. Jo antroji ir paskutinė penkerių metų kadencija baigsis kovą.

Du ankstesnius prezidentus – Vaclavą Havelą ir Vaclavą Klausą – išrinko įstatymų leidėjai.

„Kiekvienas balsas bus svarbus“

P. Pavelas pasveikino savo komandą Prahos istoriniame centre esančioje bendradarbystės erdvėje ir sulaukė garsių šūksnių, televizijai parodžius, kad prieš pat balsų skaičiavimo pabaigą jis aplenkė A. Babišą.

„Esu labai laimingas, visi tai mato“, – šyptelėjo paprastai rimtas P. Pavelas.

„Manau, kad šypsočiausi daug labiau, jei skirtumas būtų, tarkime, 10 procentų“, – pridūrė jis.

„Tai toks nedidelis skirtumas, kad jau dabar matau, jog prieš antrąjį etapą mūsų laukia sunkus darbas, – sakė P. Pavelas. – Kiekvienas balsas bus svarbus.“

Tuo metu A. Babišas teigė, kad džiaugiasi rezultatu, kuris yra geresnis nei per 2021-ųjų visuotinius rinkimus. Tąsyk jo centristinis judėjimas ANO (TAIP) gavo 27,1 proc. balsų.

„Tai visiškai puiku“, – sakė jis restorane, esančiame jo maisto, žiniasklaidos ir cheminių medžiagų holdingo „Agrofert“ būstinėje.

Nors pasveikino P. Pavelą su pergale, A. Babišas iškart užsipuolė savo varžovą, tvirtindamas, kad jis „melavo debatuose“ ir „nieko nepadarė mūsų šaliai“.

„Nesuprantu, kodėl jis kandidatuoja“, – sakė jis, pabrėždamas P. Pavelo kaip kario ir Komunistų partijos nario praeitį.

Tačiau Slovakijoje gimęs A. Babišas buvo Komunistų partijos narys iki 1989 metų aksominės revoliucijos, atnešusios demokratiją, ir yra kaltinamas bendradarbiavęs su komunistinių laikų slaptąja policija savo gimtojoje šalyje.

Buvęs ministras pirmininkas A. Babišas šią savaitę buvo išteisintas byloje dėl sukčiavimo, o tai galėjo padidinti jo šansus gerai pasirodyti rinkimuose.

68-erių A. Babišas, žurnalo „Forbes“ vertinimu, yra penktas turtingiausias žmogus Čekijoje.

61 metų P. Pavelas yra buvęs desantininkas, apdovanotas kaip serbų ir kroatų karo didvyris, per kurį padėjo išlaisvinti prancūzų karius iš karo zonos.

Vėliau jis tapo Čekijos generalinio štabo viršininku ir NATO karinio komiteto pirmininku.

Kibernetinės atakos

Prieš rinkimus darytos apklausos rodė, kad P. Pavelas įveiktų A. Babišą, jei susidurtų su juo antrajame ture.

Čekijos prezidento vaidmuo iš esmės yra simbolinis, tačiau valstybės vadovas skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir konstitucinio teismo teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Tačiau M. Zemanas, kontroversiškas politikas, kartą prisipažinęs, kad per dieną išgeria šešias taures vyno ir tris taureles stipriojo alkoholio, ne kartą pasinaudojo Konstitucijos spragomis, kad padidintų savo įtaką.

Po intensyvaus penktadienio rinkimų apylinkėse šeštadienio rytą rinkėjų aktyvumas buvo kur kas mažesnis – vienoje apylinkėje, įsikūrusioje Prahos centre esančioje mokykloje, pasirodė pavieniai šunų vedžiotojai ar pirkėjai.

Rinkėja Anna Nina Schumannova (Ana Nina Šumanova) sakė, kad tikisi, jog naujasis prezidentas „bus didesnis diplomatas“ nei M. Zemanas.

„Jis arba ji turėtų būti patikimas, galvoti apie visus žmones, siekti, kad mūsų šalis klestėtų ir vystytųsi, užtikrinti taiką ir padaryti mūsų vaikus laimingus“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Prahoje savo balsą atidavusi Andrea Knoblochova (Andrėja Knoblochova) šeštadienį sakė norinti „patyrusio, nešališko ir sąžiningo“ prezidento, kuris turėtų būti „reprezentatyvus ir užimti gerą užsienio politikos poziciją“.

„Užsienio politikoje jis neabejotinai turėtų būti diskretiškesnis ir kuklesnis“, – pridūrė ji.

Statistikos biuro ir rinkimų rezultatams skelbti naudojamos interneto svetainės patyrė prorusiškos grupės DDoS kibernetines atakas, pranešė kibernetinio saugumo bendrovė „Avast“. Rezultatai vis dar buvo prieinami.

Tuo metu Čekijos ambasadoje Ukrainos sostinėje balsavimas prezidento rinkimuose buvo nutrauktas vienai valandai dėl anksčiau šeštadienį įvykdytos Rusijos raketų atakos, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerija.