Reakcija į pirmuosius viešus komentarus, kuriuos išsakė kai kurie praėjusią savaitę per istorinius kalinių mainus išlaisvinti asmenys, įskaitant tuos, kurie manė, kad greičiausiai mirs kalėjime už tai, kad priešinosi Maskvos invazijai, akivaizdžiai rodo, kokia praraja žioji tarp Kyjivo ir Rusijos antikarinės opozicijos.

„Aš nebetikiu jokiais gerais rusais“, – sakė Ukrainos įstatymų leidėja Iryna Geraščenko, kuri priklausė komandai, vedusiai derybas su Rusija po to, kai 2014 metais Maskvos remiami separatistai ėmėsi ginklo rytuose.

„Mano nuojauta buvo teisinga“, – pridūrė ji „Telegram“ žinutėje, kritikuodama Rusijos opozicijos politikų Vladimiro Kara-Murzos ir Iljos Jašino pastabas.

V. Kara-Murza, kuris buvo nuteistas 25-iems metams kalėjimo už „išdavystę“ ir kitus kaltinimus, pasiūlė Vakarams apsvarstyti, ar jų sankcijų politika Maskvai nėra „nesąžininga ir neproduktyvi“, kadangi smogė ne tik prezidentui Vladimirui Putinui ir jo elitui, bet ir paprastiems Rusijos piliečiams.

Prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas buvo vienas iš tų, kurie jam atsakė.

„Bendras visų rusų tikslas turėtų būti išlaisvinti Rusiją nuo išprotėjusio diktatoriaus Putino ir jo režimo, o ne kovoti su sankcijomis, – sakė jis. – Sankcijos turėtų būti tiktai griežtinamos iki tol, kol Rusija tęs savo ginkluotą agresiją... Sankcijos yra tai, kas sulaiko režimo karinę mašiną.“

Ukrainos analitikai sakė besibaiminantys, kad žinomi Rusijos disidentai gali daryti įtaką Vakarų politikai, sukurdami prieštaras Kyjivo pozicijai.

„Bus sunku reikalauti griežtesnių sankcijų, kai Rusijos liberalizmo simboliai atvirai reikalauja sušvelninti jas „paprastiems rusams“, – sakė Londono ekonomikos mokyklos mokslo darbuotoja Marija Zolkina.

V. Kara-Murza ir kiti Rusijos opozicijos atstovai sako, kad visuotinės sankcijos kursto Kremliaus vidaus propagandą.

„Kovokite už mus“

Ilja Jašinas, atleistas nuo 8,5 metų įkalinimo bausmės, kurią gavo pasmerkęs Rusijos pajėgų žudynes Ukrainos Bučos mieste, taip pat sukėlė šurmulį, paraginęs Ukrainą pradėti taikos derybas.

„Būtina sėsti prie derybų stalo, – sakė I. Jašinas Rusijos nepriklausomai televizijai „Dožd“. – Suprantu ukrainiečių susierzinimą, kai klausimas keliamas tokiu būdu, bet... padėtis pateko į aklavietę, kruviną aklavietę, nes žmonės žūsta abiejose pusėse.“

Kyjivas šiuo metu nepritaria tiesioginėms deryboms su Maskva ir teigia, kad bet kokiomis paliaubomis ar kovų pertraukomis Maskva pasinaudos, kad vėl apsiginkluotų naujam puolimui.

Ukrainoje kilus piktai reakcijai, kitą dieną I. Jašinas dviejų valandų trukmės „YouTube“ vaizdo įraše pakartojo savo nepritarimą „nusikalstamai, barbariškai“ Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Aš paaukojau dvejus savo gyvenimo metus už tai, kad pasakiau tiesą apie karą Ukrainoje, – sakė jis ukrainiečiams: – Aš nesu jūsų priešas.“

Šis ginčas atskleidžia, kaip stipriai Ukrainoje pasikeitė nuomonė apie Rusijos opozicinį judėjimą per daugiau nei dvejus karo metus.

2022 metų vasarį V. Zelenskis dar turėjo vilčių, kad Rusijos vidaus antikarinė penktoji kolona gali nuversti V. Putiną arba bent jau priversti jį persigalvoti dėl invazijos.

Kitą dieną po Maskvos įsiveržimo jis kreipėsi į tūkstančius rusų, išėjusių į gatves protestuoti prieš karą.

„Mes jus matome. Tai reiškia, kad jūs mus girdite... Kovokite už mus, kovokite prieš šį karą“, – sakė jis rusiškai.

„Man reikia daugiau informacijos“

Po daugiau nei dvejus metus trukusio karo Ukrainoje jau mažai kas simpatizuoja Rusijos opozicijai, ypač jos teiginiams, kad pasislėpusios antikarinių nuotaikų bangos tik ir laukia, kada bus išlaisvintos.

Nors niekas neabejoja tokių žmonių kaip V. Kara-Murza ir I. Jašinas antikariniu nusiteikimu, „jie turi suprasti Ukrainos pykčio nuoširdumą“, – sakė Londono Karališkojo koledžo Rusijos politikos profesorius Samas Greene‘as.

„Rusijos opozicijos argumentų niuansai dėl sankcijų ir Rusijos viešosios nuomonės neatneš saugumo Ukrainai, o ukrainiečiai pagrįstai nerimauja, kad dėmesys svajonėms apie Rusijos demokratiją atitrauks dėmesį nuo pagalbos Ukrainai laimėti karą“, – teigė jis platformoje „X“.

Reaguodamas į kritiką, V. Kara-Murza BBC sakė: „Man reikia daugiau informacijos“ ir sutiko, kad Rusijos visuomenė iš dalies „atsakinga už tai, ką daro Putino režimas“.

„Negalima leisti Putinui laimėti šio karo. Ukraina turi laimėti, ir kad tai įvyktų, turėtų būti daugiau paramos iš Vakarų šalių“, – sakė jis