„Nėra jokių pranešimų apie išpuolį iš užsienio prieš Isfahaną ar kitą Irano dalį“, – nurodė naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi savo informuotais šaltiniais.

Iranas ankstų penktadienio rytą pastebėjęs dronus apšaudė pagrindinę oro pajėgų bazę ir branduolinį objektą netoli Isfahano, kilus baimei, kad tai galėjo būti Izraelio atsakomasis smūgis, reaguojant į beprecedentį išpuolį, per kurį Teheranas paleido šimtus dronų ir raketų.

Įtariamas Izraelis

Lieka neaišku, ar šalis buvo užpulta, nė vienam Irano pareigūnui tiesiogiai nepatvirtinus tokios galimybės ir Izraelio kariuomenei neatsakius į prašymą pakomentuoti. Tačiau įtampa išaugusi nuo šeštadienio, kai Iranas atakavo Izraelį, kariaujantį su „Hamas“ Gazos Ruože ir rengiantį atakas prieš Iraną Sirijoje.

Nuo ankstyvo penktadienio ryto JAV pareigūnai komentuoti atsisako, tačiau amerikiečių televizijos kanalai, cituodami neįvardytus JAV pareigūnus, teigė, kad išpuolį įvykdė Izraelis. Laikraštis „The New York Times“ citavo su anonimiškumo sąlyga kalbėjusius Izraelio pareigūnus teigusius, kad jų šalis atsakinga už išpuolį.

Po pranešimų apie dronus keliose provincijose aktyvuotos oro gynybos sistemos, pranešė valstybinė televizija.

Oficialioji Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad sprogimų girdėjosi aplink pagrindinę Isfahano oro pajėgų bazę, kurioje ilgą laiką buvo dislokuoti amerikiečių gamybos naikintuvai „F-14 Tomcat“, įsigyti prieš 1979-ųjų Islamo revoliuciją.

Naujienų agentūra „Tasnim“ vėliau paskelbė vieno iš savo reporterių vaizdo įrašą, kuriame jis teigė buvęs Isfahano pietrytiniame Zerdendžano rajone, netoli „atominės energijos kalno“. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotos dvi skirtingos oro gynybos sistemų pozicijos, o vaizdo įrašo detalės atitinka žinomus Irano urano sodrinimo įrenginio Isfahane požymius.

„4 val. 45 min. vietos (4 val. 15 min. Lietuvos) laiku išgirdome šūvius. Nieko nebuvo, – sakė jis. – Tai buvo oro gynyba.“

Isfahane esančiame objekte eksploatuojami trys nedideli kiniški mokslinių tyrimų reaktoriai, taip pat vykdoma degalų gamyba ir kita Irano civilinės branduolinės programos veikla.

Isfahane taip pat yra objektų, siejamų su Irano branduoline programa, įskaitant požeminį Natanzo urano sodrinimo objektą, prieš kurį anksčiau ne kartą rengta sabotažo veiksmų. Dėl jų įtariamas Izraelis.

Grėsmė branduoliniams objektams

Irano valstybinė televizija penktadienį nurodė, kad visi objektai tame rajone yra saugūs. Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucija Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pareiškė, kad po incidento „Irano branduoliniams objektams žala nepadaryta“.

Vietos kariuomenės vadas generolas Siavoshas Mihandoostas (Siavošas Mihandustas) taip pat sakė valstybinei televizijai, kad incidentas Isfahano apylinkėse „nepadarė jokios žalos“.

Irano branduolinė programa pastaraisiais metais atliko didelį šuolį į priekį, vystydama savo branduolinės gamybos pajėgumus ir infrastruktūrą, leidžiančią gaminti iki ginklams tinkamo lygio prisodrintą uraną po to, kai 2018-aisiais žlugo jo branduolinis susitarimas su pasaulio didžiosiomis valstybėmis, tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) išvedus iš jo Vašingtoną.

Nors Iranas tvirtina, kad jo programa skirta taikiems tikslams, Vakarų šalys ir TATENA teigia, kad Teheranas iki 2003-iųjų vykdė slaptą karinių ginklų programą.

TATENA yra įspėjusi, kad Iranas dabar turi pakankamai urano keliems atominiams ginklams, jei nuspręstų tai padaryti, nors JAV žvalgybos tarnybos tvirtina, kad Teheranas nesiekia turėti branduolinės bombos.