Pasak A. Valionio, J. Bideno pokalbis su „Bukarešto devintuko“ lyderiais svarbus tuo, kad parodo Amerikos ir Europos Sąjungos vienybę.

„Kad ir kaip besistengtų Rusija skaldyti Europos Sąjungą ir NATO, tokie pokalbiai, informacijos apsikeitimas konsoliduoja ir atmeta tokias galimybes suskaldyti. Vienybės parodymas ir europiečių su amerikiečiais konsolidavimasis yra ypač svarbus. Antra, Rytų Europos valstybės ar Vidurio Europos valstybės, kaip mes save kartais apibrėžiame, yra ar bent privalėtų būti Rytų erdvės ekspertais – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, buvusios Sovietų Sąjungos erdvės ekspertais“, – aiškino A. Valionis.

Yra kalbų, kad kalbėdamasis su V. Putinu, J. Bidenas priminė, jog jei Ukrainoje karinis konfliktas bus dar gilesnis nei yra dabar, tai yra galimybė į NATO priimti ir Suomiją, ir Švediją. Tačiau A. Valionis abejojo, ar tokios kalbos tiesa.

„Abejoju, kad tokiais faktais naudojamasi. Ne todėl, kad Suomija ir Švedija labai prašosi į NATO, o jų nepriima – jie pakankamai pasiruošę kariniu požiūriu. Neutralios valstybės pasiruošimas karui, karinis biudžetas yra rimtesni nei NATO, kur yra tik sąlyginės gynybos garantijos. Tad sakyti ukrainiečiams, kad mes kol kas nepriimame švedų ar suomių, nors jie to nori, nežinau, ar čia tiesa. Greičiausiai ne – jie nelabai nori, jiems kol kas visai patogu ir taip“, – teigė ambasadorius.

Kremliaus vadovai įsitikinę, jog pasaulinio žaidėjo statusas išsprendžia jiems daugelį socialinių problemų.

„Antra, tai lyg suponuotų, kad amerikiečiai valdo leidimą, kam būti, kam nebūti. O NATO dokumentai, ypač Vašingtono sutartis teigia, kad priima visus, kurie pasiruošę ir to nori. Tad valstybės noras, valstybės pasiruošimas ir NATO narių sutikimas ir yra tas kelias į NATO, kuriuo mes praėjome ir kuriuo turėtų praeiti ukrainiečiai. Kiek man žinoma, tiek Švedijos, tiek Suomijos gynybos ministrai to meto, kai man teko būti ministru, jie labai pasisako už narystę NATO, nes tai stiprintų jų saugumą, tačiau kol kas politikai ir visuomenės jaučiasi pakankamai saugūs būdami ne NATO, bet šalia NATO ir palaikydami labai gerus santykius“, – pridūrė jis.

Esą tiek Rusija, tiek Ukraina pasienyje yra sutelkusios labai dideles karines pajėgas. Pasak A. Valionio, po J. Bideno pokalbio su V. Putinu Rusijos grėsmė Ukrainai sumažės.

„Manyčiau, po šito pokalbio galbūt grėsmė yra mažesnė, kadangi sutarta dėl konkrečių dalykų, dėl konkrečių diplomatų susitikimų ir pokalbių. Antras dalykas, Vokietijoje vyksta „Nord Stream 2“ dujotiekio įteisinimas. Jis turėtų tiekti papildomai dar apie 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus į Europą. Aišku, kad bet kokia agresija šiuo metu visiškai sustabdytų šio dujotiekio funkcionavimą. Aš manyčiau, kad čia gal daugiau yra bandymas Rusijai apsimesti ar pretenduoti į rimtą pasaulinį žaidėją“, – svarstė ambasadorius.

„NATO valstybių ekonomika yra pusės pasaulio ekonomika, o Rusijos ekonomika yra 2 proc. pasaulio ekonomikos. Kaip mes žinome, kare visų pirmiausia kariauja potencialai į galią, o vienas svarbiausių galios faktorių yra ekonomika. Tad greičiau tai yra noras save parodyti kaip pasaulinį žaidėją ir parodyti savo visuomenei. Konstatuota, kad nuotaikos Rusijoje yra nekokios, pragyvenimo lygis krenta, ekonomika jau septynerius metus auga mažiau kaip po procentą, o infliacija auga po 7–9 proc. Kremliaus vadovai įsitikinę, jog pasaulinio žaidėjo statusas išsprendžia jiems daugelį socialinių problemų ir viduje“, – komentavo A. Valionis.