Po 2011 m. įvykusios Fukušimos katastrofos Japonija išjungė visus 54 savo reaktorius, tačiau po to 12 iš 33 naudoti tinkamų agregatų vėl paleido, nors nei rytų, nei šiaurės regionuose nė vieno veikiančio reaktoriaus nėra.

Antrasis Onagavos jėgainės, įsikūrusios netoli Fukušimo prefektūros esančiame šiaurės rytiniame Mijagio regione, reaktorius antradienį turėtų tapti tryliktuoju, kuris vėl pradės veikti šalyje, pranešė „Tohoku Electric Power Company“.

Siekdama mažinti anglies dvideginio emisijas, importuoti mažesnius kiekius brangaus iškastinio kuro ir patenkinti dirbtinio intelekto duomenų centrų energijos poreikius, Japonija vėl atsigręžia į branduolinę energiją.

„Branduolinė energija kartu su atsinaujinančia energija yra svarbus dekarbonizuotos energijos šaltinis, o mūsų politikos tikslas yra naudoti jos kuo daugiau, su sąlyga, kad bus užtikrinama sauga“, – kalbėdamas su žurnalistais antradienį pasakė vyriausybės atstovas Yoshimasa Hayashi.

2011 m. įvykęs žemės drebėjimas ir po jo kilęs cunamis, per kurį žuvo maždaug 18 000 žmonių, nutraukė elektros laidus ir užtvindė rezervinius Fukušimos Daiichi jėgainės generatorius – dėl to trijuose reaktoriuose įvyko radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimas.

Nuo to laiko šalyje sugriežtinti saugos ir priežiūros standartai, o Onagavos jėgainėje, kuriai 2020 m. buvo duotas leidimas vėl pradėti darbą, apsauginė siena nuo cunamio buvo pakelta iki 29 metrų virš jūros lygio ir šiuo metu yra viena iš aukščiausių Japonijoje.

Be to, šį kartą pirmąsyk po avarijos vėl pradės veikti verdančio vandens reaktorius (BWR) – toks, koks yra sumontuotas Fukušimoje.

„Atsižvelgiant į mūsų šalies ekonomikos augimą, kurį skatina dekarbonizuoti energijos šaltiniai, vėl paleisti (branduolinius reaktorius) darosi vis svarbiau“, – paaiškino Y. Hayashi.

Pagal esamą planą Japonija siekia, kad iki 2030 m. šalyje iš branduolinės energijos šaltinių būtų pagaminama 20–22 proc. elektros. Šiuo metu iš tokių šaltinių pagaminamos elektros kiekis nesiekia nė 10 proc.

Be to, Japonija nori nuo maždaug 20 proc. iki 36–38 proc. padidinti naudojamų atsinaujinančių išteklių kiekį, o iškastinio kuro kiekį sumažinti nuo maždaug 66 proc. iki 41 proc.

Ekspertų grupės E3G vertinimu, Japonija pagal savo energetikos sistemų dekarbonizavimo lygį gerokai atsilieka nuo kitų Didžiojo septyneto pramoninių šalių.