JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija penktadienį pranešė, kad atsisako esmingos savo Europos priešraketinio gynybos plano dalies — raketų gaudyklių, kurioms kategoriškai prieštaravo Rusija.

Sprendimas atsisakyti gaudyklių, kurios turėjo būti dislokuotos Lenkijoje ir galbūt Rumunijoje iki kito dešimtmečio pradžios, kaip nurodoma, buvo priimtas dėl plėtojimo problemų ir lėšų stokos.

Šis Baltųjų rūmų sprendimas atveria naujas ginkluotės kontrolės derybų galimybes.

Rusijos pareigūnai neslėpė savo nuogąstavimų, kad gaudyklės yra dislokuojamos kaip atsvara jų raketoms ir sakė, kad jeigu Vašingtonas neatsižvelgs į Maskvos susirūpinimą nebus galima tęsti derybų dėl tolesnės branduolinės ginkluotės mažinimo.

Gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) apie ketvirtosios priešraketinio skydo fazės atsisakymą pranešė penktadienį pristatydamas bendrus priešraketinės gynybos, kuria būtų siekiama sustabdyti raketas iš Šiaurės Korėjos ir Irano, restruktūrizavimo planus.

Pentagono vadovas neužsiminė apie tai, kad Rusija prieštaravo raketų gaudyklių dislokavimui. Tačiau jis nurodė, kad planai dėl kitų priešraketinės gynybos Europoje dalių bus toliau įgyvendinami ir kad JAV įsipareigojimai Europos priešraketinei gynybai „lieka tvirti kaip geležis.“

Restruktūrizacija apima vieną milijardą dolerių, kurie bus skirti papildomai dislokuoti 14 naujų gaudyklių Aliaskoje, kurioje šiuo metu jau yra 26 raketų gaudyklių kompleksai atremti Šiaurės Korėjos raketų grėsmei.

JAV priešraketinės gynybos planų pasikeitimas - jau antrasis svarbus pokytis šioje programoje nuo to laiko, kai B.Obama tapo JAV lyderiu - gali sukelti nerimą kai kuriems JAV sąjungininkams, tarp jų Lenkijai ir Rumunijai, kurie priešraketinį skydą laiko JAV įsipareigojimu regionui ir atsvara Rusijai.

Priešraketinė gynyba tapo ginčijamu klausimu nuo pat to laiko, kai prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) pranešė apie planus dislokuoti tolimojo nuotolių raketų gaudykles Europoje, kad Irano raketos negalėtų pasiekti JAV. Rusija savo ruožtu manė, kad šia Baltųjų rūmų programa iš tikrųjų yra siekiama pakirsti jų branduolinio atgrasymo pajėgumus.

B.Obama peržiūrėjo G.W.Busho administracijos planus netrukus po to, kai 2009 metais įžengė į Baltuosius rūmus, - jis atsisakė ankstesnės gaudyklės, kuri turėjo būti dislokuota Lenkijoje, bei radaro Čekijoje, ir nusprendė pakeisti didelio greičio raketų gaudykles lėtesnėmis, kurios galėtų sustabdyti Irano vidutinio nuotolio raketas.

Rusija iš pradžių sveikino G.W.Busho plano pakeitimus, ir santykiai tarp dviejų galių pagerėjo.

Bet paskui Maskva ėmėm griežtai kritikuoti B.Obamos pakeitimus, kuriuos rėmė NATO, teigdama, kad po ketvirtosios ir paskutinės šio plano įgyvendinimo fazės amerikiečiai galės numušti jos balistines raketas, paleistas į JAV, ir taip pakirsti jos branduolinio atgrasymo pajėgumus.

„Ketvirtosios fazės atsisakymas atveria duris kitam JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės sumažinimo ratui“, - sakė Tomas Collina (Tomas Kolina) iš Ginklų kontrolės asociacijos (Arms Control Association).

„Mes nieko neatsisakome, nes ketvirtoji fazė vis tiek strigo. Tai nepralošiama situacija Jungtinėms Valstijoms“, - pridūrė jis.

Tačiau sprendimą sukritikavo respublikonai Kongrese, anot kurių, B.Obama, įgyvendindamas planus drastiškai sumažinti branduolinę ginkluotę, kenkia sąjungininkų interesams.

„Prezidento Obamos kursą keičiantis sprendimas atsieis Amerikos mokesčių mokėtojams daugiau pinigų ir sutrikdys sąjungininkus“, - sakė kongresmenas Mike’as Rogersas (Maikas Rodžersas), kuris pirmininkauja Kongreso grupei, prižiūrinčiai JAV priešraketinės gynybos programų planus.

Ch.Hagelis penktadienį sakė, kad JAV lieka įsipareigojusi visų kitų plano dalių, tarp jų trijų pirmųjų fazių, įgyvendinimui.

Pasak Ch.Hagelio, 14 papildomų gaudyklių turėtų būti dislokuota Aliaskoje iki 2017 metų rugsėjo, bet ne anksčiau, kai jos bus deramai išbandytos.

Europoje dislokuotos gaudyklės negalėtų apsaugoti JAV nuo Šiaurės Korėjos paleistų raketų.