JAV mini 50-ąsias JFK nužudymo metines (papildyta)

  • Teksto dydis:

Jungtinės Valstijos penktadienį mini prezidento Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) nužudymo – tamsaus momento šalies istorijoje, kurį daugelis dar labai gerai prisimena, – 50-ąsias metines.

Visoje šalyje skambės bažnyčių varpai, vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo. Bus dedami vainikai, vaikai giedos giesmes.

Miestuose ir miesteliuose žmonės prisimins charizmatiškąjį prezidentą, kurio pakili retorika žmones įkvepia ir dabar.

Nurodydamas nuleisti vėliavas iki pusės stiebo, prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį priminė J.F.Kennedy lyderystę per Kubos raketų krizę, jo Šaltojo karo kalbą „Ich bin ein Berliner“ padalytame Berlyne ir pastangas ginti afroamerikiečių bei moterų teises.

„Šiandien ir ateinančiais dešimtmečiais neškime jo palikimą, – proklamacijoje rašė B.Obama. – Sutikime šiandienos išbandymus pasikviesdami dvasią, kurią jis įkūnijo, – tą bebaimį, greit atsitiesiantį, unikaliai amerikietišką charakterį, kuris visuomet skatino mūsų šalį eiti į priekį nepaisant sunkumų, patiems rašyti savo likimą ir iš naujo perkurti pasaulį“.
J.F.Kennedy balsas nepradingo istorijos puslapiuose ir vis dar yra girdimas daugybei amerikiečių.

„Neklauskit, ką jūsų šalis gali padaryti dėl jūsų, klauskit, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies“, – ragino jis amerikiečius per savo inauguracijos kalbą 1961 metų sausio 20 dieną.

Jis nebaigė savo pirmosios kadencijos – 46 metų buvo nušautas, kai 1963 metų lapkričio 22-ąją važiavo per Dalasą atviru limuzinu. Neištesėtas J.F.Kennedy pažadas tapo prarasto politikos kilnumo simboliu.

Jis buvo prezidentas, kuris iškėlė šaliai didingus tikslus, pavyzdžiui, išlaipinti žmogų Mėnulyje, „ne dėl to, kad juos pasiekti lengva, o dėl to, kad juos pasiekti sunku“.

Jis pareiškė: „Mes būsime prisimenami ne dėl savo pergalių ar pralaimėjimų mūšyje ar politikoje, o dėl savo indėlio į žmogaus dvasią“.

Trečiadienį B.Obama gyrė nužudyto prezidento politinį palikimą per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose, kurios metu Prezidento laisvės medalis buvo įteiktas 16-ai amerikiečių, už jų indėlį įvairiose srityse, pradedant sportu ir pramogų pasauliu, baigiant mokslu ir valstybės tarnyba.

Šį medalį, kuris yra garbingiausias JAV apdovanojimas, teikiamas civiliams asmenims, demokratas J.F.Kennedy įsteigė likus mažiau nei metams iki mirties.

„Praėjus penkiems dešimtmečiams Johnas F. Kennedy, kaip ir būdamas gyvas, atstovauja būsimosioms kartoms“, – sakė B.Obama, kuriam buvo dveji, kai JFK buvo nužudytas.

Artėjant nužudymo metinėms visuomenė ir žiniasklaida paniro į apmąstymus nebaigtą 35-ojo Amerikos prezidento kadenciją, jo tragedijos paliestą šeimą ir įsimintiną laikotarpį praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, kai JFK politinė žvaigždė ryškiai švietė tarptautinėje arenoje.

J.F.Kennedy buvo ketvirtasis JAV prezidentas, kuris neteko gyvybės užimdamas valstybės vadovo postą, tačiau tik jo nužudymo akimirka buvo nufilmuota.

Sukrečiantis nusikaltimas ir šokiruojantys vaizdai, kuriuose matyti siaubo apimta stilingoji prezidento žmona Jackie Kennedy (Džeki Kenedi) su kruvinu rožinės spalvos „Chanel“ kostiumėliu, pribloškė pasaulį ir traumavo šalį.

Sąmokslo teorijos 

Iki pat šių dienų esama daug žmonių, kuriems sunku patikėti, jog tokį, regis, pamišėlišką poelgį, galėjo įvykdyti vienas asmuo – 26 metų Lee Harvey Oswaldas (Li Harvis Osvaldas), buvęs JAV karinio jūrų laivyno pėstininkas, kuris buvo pabėgęs į Sovietų Sąjungą ir kurį laiką ten gyveno, bet vėliau sugrįžo.

Pagal oficialią versiją, jis iškišo šautuvą pro Teksaso knygų saugyklos šeštojo aukšto langą ir paleido šūvius į prezidento automobilių kortežą.

Vis dar gajos sąmokslo teorijos, esą L.H.Oswaldas buvo apkaltintas nepagrįstai arba priklausė didesnei grupei sąmokslininkų, įkvėpė ne vieną romaną ir kino filmą.

Nors apie jaunąjį prezidentą jau yra išleista maždaug 40 tūkst. knygų, šiemet knygynuose pasirodė dar dešimtys naujų, be to, turi būti parodyti dar mažiausiai du televizijos serialai.

Kai kuriose istorijose pasakojama apie jo užkulisinį gyvenimą mitais apipintoje šeimoje, vadinamajame Kamelote, įskaitant ir daugelį santuokinės neištikimybės atvejų.

Kitose dėstomos sąmokslo teorijos dėl jo mirties, o vienoje net rašoma, kokia būtų buvusi Amerika šiandien, jei jis būtų likęs gyvas.

Penkiasdešimtosios JFK nužudymo metinės bus paminėtos virtine didžiulių ir mažų, viešų ir privačių, atminimo pagerbimo ir sąmokslo teorijų skleidimo renginių. Daugiausiai jų vyks trijuose miestuose – Kennedy šeimos bastione Bostone, Vašingtone, kur JFK buvo Baltųjų rūmų šeimininkas, ir Dalase, kuris jis buvo nužudytas.

Dalase, kur J.F.Kennedy nostalgija tebėra vienas pagrindinių turizmo ramsčių, 12 val. 30 min. (20 val. 30 min. Lietuvos laiku), kai aną lemtingą dieną nuaidėjo šūviai, skambės varpai, o prezidento žūties vietoje Dealey (Dilio) aikštėje įvyks ceremonija.

Dalase esančiame Teksaso kino teatre bus rodomas filmas „War is Hell“, kurį L.H.Oswaldas žiūrėjo, kai buvo areštuotas, o aeronautikos muziejuje bus galima apžiūrėti kopiją lėktuvo, kuriame viceprezidentas Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas) davė prezidento priesaiką, kad galėtų pakeisti nužudytą JFK.

J.F.Kennedy bibliotekoje Bostone bus atidaryta nauja paroda, kurioje bus eksponuojami įvairūs daiktai iš prezidento laidotuvių, skambės muzika ir ištraukos iš jo kalbų, o prezidento atminimas taip pat bus pagerbtas tylos minute.

Menkių kyšulio pakrantės mieste, netoli kurio vis dar atostogas leidžia JFK šeima, prie parduotuvių ir Kennedy muziejaus bus iškeltos juodos vėliavos, bus aukojamos gedulingos mišios.

Vašingtone gedulingos mišios vyks Šv. Apaštalo Mato katedroje, o Johno F.Kennedy vaizduojamojo meno centre prie jo biusto bus padėtas vainikas ir surengta diskusija apie prezidento palikimą, po kurios numatytas klasikinės muzikos koncertas.

Muziejai, bibliotekos, mokyklos ir bažnyčios visoje šalyje taip pat pagerbs nužudytą prezidentą parodomis, paskaitomis ir įvairiais atminimo renginiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių