Nuo gruodžio 29 dienos, kai sulaukęs 100 metų, gimtajame Pleinse, Džordžijos valstijoje, mirė J. Carteris, visoje šalyje plevėsuoja iki pusės stiebo nuleistos vėliavos.

Procesija prasidėjo prezidentą saugojusiems buvusiems ir esamiems Slaptosios tarnybos agentams nunešus vėliava užklotą karstą į laidojimo automobilį, kuris važiavo per Pleinsą.

Atsisveikinti su prezidentu susirinko minios žmonių, iš kurių daugelis mojavo mažomis JAV vėliavėlėmis, fotografavo ir atidavė pagarbą, kai procesija lėtai važiavo pro šalį.

Procesija trumpam sustojo prie J Carterio šeimos žemės riešutų ūkio, kuriame jis gyveno vaikystėje. Čia 39 kartus suskambo varpas, taip pagerbiant 39- ąjį Amerikos prezidentą. Buvusį šalies lyderį pagerbė Nacionalinio parkų tarnybos darbuotojai, kurie dabar prižiūri ūkį.

„Jis buvo neišdidus, paprastas, normalus žmogus“, – naujienų agentūrai AFP sakė 71-eri ų Williamas Brownas (Viljamas Braunas), laukdamas kortežo Pleinse.

„Mums jo trūks“, – pridūrė jis.

Vėliau šeštadienį J. Carterio karstas buvo nuvežtas į Atlantą, kur prie Džordžijos valstijos Kapitolijaus jis buvo trumpam pagerbtas tylos minute. Prieš tapdamas gubernatoriumi J. Carteris ėjo šios valstijos senatoriaus pareigas.

Iš ten jo karstas buvo nugabentas į prezidento J. Carterio centrą, kur nuo šeštadienio iki antradienio žmonės galės atsisveikinti su buvusiu prezidentu.

„Šią savaitę praleisime  prisimindami jo neįtikėtiną gyvenimą, kuris, manau, visi sutiksime, yra toks pilnas ir galingas, koks tik gali būti. Kaip kažkas sakė, nuostabu, ką galima sutalpinti į 100 metų“, – centre sakė J. Carterio anūkas Jasonas Carterio (Džeisonas Karteris).

Jis taip pat pagerbė buvusio prezidento fondo, kuris daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisėms, socialiniam teisingumui ir visuomenės sveikatai, darbuotojus.

Antradienį JAV karinių oro pajėgų lėktuvu, pavadintu 39-ąja specialiąja oro misija, J. Carterio palaikai iš karinės bazės Džordžijos valstijoje bus nuskraidinti į F. Andrewso (F. Endriaus) oro pajėgų bazę prie Vašingtono.

Po to kortežas nugabens buvusio vyriausiojo kariuomenės vado kūną prie JAV karinio jūrų laivyno memorialo, esančio netoli Baltųjų rūmų.

Po to J. Carterio, kuris 1946 metais baigė Jungtinių Valstijų jūrų akademiją ir tarnavo povandeniniuose laivuose, karstas bus gabenamas arklių traukiamu vežimu į JAV Kapitolijų.

Kariškiai karstą nuneš į Kapitolijaus rotondą, kur jo palaikai iki ketvirtadienio ryto bus saugomi garbės sargybos karių.

J. Carteris bus 13-asis buvęs JAV prezidentas, pašarvotas Kapitolijuje. Pirmasis buvo 1865 metais nužudytas Abrahamas Lincolnas (Abraomas Linkolnas).

Valstybinės laidotuvės

Ketvirtadienį Nacionalinėje katedroje, episkopalų bažnyčioje Vašingtone, bus surengtos valstybinės J. Carterio laidotuvės.

Šioje bažnyčioje taip pat vyko buvusių prezidentų Dwighto Eisenhowerio (Dvaito Eizenhauerio), Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano), Geraldo Fordo (Džeraldo Fordo) ir George'o H. W. Busho (Džordžo H. V. Bušo) valstybinės laidotuvės.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakys kalbą per savo kolegos demokrato, kuris Baltuosiuose rūmuose dirbo 1977–1981 metais, laidotuves.

Tikimasi, kad dalyvaus visi keturi gyvi buvę prezidentai - Billas Clintonas (Bilas Klintonas), George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), Barackas Obama (Barakas Obama) ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

J. Bidenas sausio 9-ąją paskelbė nacionaline gedulo diena. Federalinės vyriausybės įstaigos tą dieną nedirbs.

Jis taip pat įsakė 30 dienų nuleisti vėliavas iki pusės stiebo, o tai reiškia, kad taip bus ir per D. Trumpo inauguraciją sausio 20-ąją.

Tai sukėlė išrinktojo prezidento pyktį, kuris savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad „nė vienas amerikietis negali džiaugtis“, kad vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo jo inauguracijos metu.

Po pamaldų katedroje J. Carterio palaikai bus parskraidinti atgal į Džordžiją, kur bus surengtos privačios laidotuvių pamaldos baptistų bažnyčioje Pleinse, kur J. Carteris skaitė paskaitas sekmadieninėje mokykloje.

Galiausiai procesija J. Carterio karstą nuveš į laidojimo vietą jo rezidencijoje.

Jo garbei padangę raižys JAV karinio jūrų laivyno lėktuvai, kol jis bus palaidotas kartu su žmona Rosalynn Carter (Rosalin Karter), kuri mirė 2023 metų lapkričio 19 dieną, sulaukusi 96 metų. Santuokoje jiedu pragyveno 77 metus.