- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
JAV bendrovė „Johnson & Johnson“ paskelbė duomenis, rodančius, kad suleidus antrąją jos sukurtos vakcinos nuo COVID-19 dozę dar labiau stiprėja po pirmosios injekcijos įgyjamas imunitetas, kuris išlieka kelis mėnesius.
Antradienį paskelbtame „Johnson & Johnson“ pranešime sakoma, kad dviejų dar nerecenzuotų tyrimų, atliktų su anksčiau vieną vakcinos dozę gavusiais žmonėmis, rezultatai parodė, kad antroji dozė padidino gaminamų antikūnų prieš koronavirusą kiekį.
„Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinančioji dozė dar labiau padidino antikūnų kiekį tyrime dalyvavusiems žmonėms, kuriems anksčiau buvo suleista mūsų vakcina“, – sakė bendrovės tyrimų ir plėtros vadovas Mathai Mammenas (Matajus Mamenas).
Anksčiau bendrovė buvo paskelbusi duomenis, rodančius, kad viena vakcinos dozė užtikrina pasiskiepijusiųjų apsaugą iki aštuonių mėnesių po pirmojo skiepo.
„Johnson & Johnson“ šiuo metu veda derybas dėl stiprinančiosios vakcinos dozės patvirtinimo su reguliavimo tarnybomis, įskaitant JAV maisto ir vaistų administraciją (FDA), Europos vaistų agentūrą ir kitas institucijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Protestas „Dešimt minuči...
-
Europos vyrų krepšinio čemp...
-
Į Kauną pasibeldė žiema...
-
Taivaniečių delegacija lank...
-
Atsisveikinimas su A. Kulikaus...
-
G. Paluckas susitiko su prezid...
-
Seimas svarsto dėl G. Palucko...
-
G. Paluckas lankosi TS-LKD fra...
-
G. Labanausko įspūdžiai i...
-
Kalėdiniai Kauno papuošimai ...
-
Rusija: siekiant panaikinti darbuotojų trūkumą reikia imigrantų1Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, jog Rusijai norint augti jai reikalingi imigrantai, nes vidaus darbo jėgos yra vis mažiau. ...
-
V. Zelenskis: po naujausio Rusijos smūgio Ukraina prašo naujų oro gynybos sistemųUkrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė Vakarų šalių partnerių suteikti naujų oro gynybos sistemų po to, kai Rusija šią savaitę paleido hipergarsinę balistinę raketą į Dniprą. ...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi pradėti hipergarsinių raketų „Orešnik“ serijinę gamybąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nurodęs pradėti hipergarsinių raketų „Orešnik“ serijinę gamybą po to, kai Maskva išbandė tokio tipo raketą, kuri buvo paleista į Ukrainos Dnipro miestą. ...
-
Italijos premjerė: G7 ministrai kitą savaitę aptars TBT išduotus arešto orderiusKitą savaitę Italijoje susitinkantys Didžiojo septyneto (G7) šalių ministrai aptars Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą Benjamino Netanyahu arešto orderį, penktadienį pareiškė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni,...
-
Pentagonas galvoja apie branduolinės doktrinos sugriežtinimąJAV gynybos departamentas dėl naujų grėsmių kalba apie galimus amerikiečių branduolinio ginklo strategijos pokyčius. Pentagono pareigūnas Richardas Johnsonas, be kita ko, atkreipė dėmesį į padidėjusius Kinijos ir Rusijos branduolinius pajėgumus. ...
-
COP 29 derybos vėl užstrigoAzerbaidžane vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje COP 29 penktadienį vėl stringa derybos, Afrikos šalims atmetus susitarimo dėl klimato kaitos finansavimo projektą. ...
-
Vokietijoje ir Prancūzijoje gausiai prisnigo, sutriko eismas, elektros tiekimasKai kuriose Vakarų Europos dalyse gausiai pasnigo, dėl to smarkiai sutriko eismas, taip pat buvo laikinai uždarytas Eifelio bokštas. ...
-
Augant grėsmėms, ECB vadovė ragina didinti ES finansinę integracijąEuropos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde penktadienį paragino didinti finansinę integraciją Europoje ir įspėjo apie grėsmes laisvajai prekybai bei didėjantį atotrūkį nuo Jungtinių Valstijų. ...
-
Vokietija atsisako įsipareigoti areštuoti B. Netanyahu pagal TBT orderį13Vokietijos vyriausybė kol kas nenusprendė, kaip pasielgs su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotu Izraelio premjero Benjamino Netanyahu arešto orderiu. ...
-
COP 29: skurdesnės valstybės kovai su klimato kaita reikalauja sau 250 milijardų dolerių per metusAzerbaidžane konferencijoje COP 29 penktadienį paskelbtame naujame pasaulinio klimato susitarimo projekte siūloma, kad išsivysčiusios šalys iki 2035-ųjų kasmet skirtų po 250 mlrd. dolerių (237,51 mlrd. eurų) skurdesnėms šalims, p...