Įstatymų leidėjai pritarė pataisai, kuri iš esmės priverčia vyriausybę prašyti ES atidėti „Brexit“.

Nepaisydamas tokių rezultatų B. Johnsonas pažadėjo laikytis spalio 31-osios išstojimo termino. Jis pareiškė Bendruomenių Rūmuose, kad dėl parlamentarų sprendimo „prasmingas balsavimas“ dėl „Brexit“ sutarties „neteko prasmės“, bet pridūrė: „Nesiderėsiu su ES dėl atidėjimo – to manęs neįpareigoja daryti ir įstatymai.“

Sprendimo, ar pritarti B. Johnsono „Brexit“ susitarimui, atidėjimas yra didelis smūgis ministrui pirmininkui, keliantis grėsmę vyriausybės planams šio mėnesio pabaigoje išstoti iš Europos Sąjungos. 

Per specialią parlamento sesiją, sušauktą „Brexit“ susitarimui ratifikuoti, parlamentarai 322 balsais nusprendė nepareikšti pritarimo šiam susitarimui, kol nebus priimti įstatymai jam įgyvendinti. Prieš šią nepriklausomo parlamentaro, buvusio vyriausybės nario Oliverio Letwino (Oliverio Letvino) pateiktą pataisą balsavo 306 įstatymų leidėjai.

Balsavimu siekiama užtikrinti, kad JK negalėtų spalio 31 dieną „iškristi“ iš ES be sutarties, bet jis taip pat reiškia, kad B. Johnsonas turi prašyti ES atidėti „Brexit“, nes anksčiau parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo jis įpareigojamas tai padaryti, jei „Brexit“ susitarimas nebus priimtas iki šio šeštadienio.

Vis dėlto vyriausybė tikisi, jog galės priimti reikiamus įstatymus iki šio mėnesio pabaigos, kad JK galėtų išstoti laiku.

B. Johnsonas po balsavimo pareiškė, kad rezultatas jo „neišgąsdino ir neprivertė nerimauti“. Jis tvirtino pasakysiąs ES lyderiams, kad „tolesnis atidėjimas būtų blogai šaliai, blogai Europos Sąjungai ir blogai demokratijai“.

Tipinė arogantiška ministro pirmininko reakcija papiktino opozicijos parlamentarus ir išprovokavo naują nežinią dėl to, kas bus toliau.

Briuselis paragino B. Johnsono vyriausybę greitai paaiškinti, kaip ji nori tęsti pasirengimą „Brexit“, pralaimėjusi dar vieną balsavimą parlamente, o susitarimui nepritariančių leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pasakė: „Ministras pirmininkas dabar turi laikytis įstatymų.“

Prancūzija po britų parlamento balsavimo pareiškė, kad bet koks naujas atidėjimas „neatitinka niekieno interesų“.

Paskutinės minutės protestas

Šeštadieninė parlamento sesija buvo surengta pirmą kartą po 1982 metų Folklandų karo.

Įstatymų leidėjams svarstant pateiktus pasiūlymus, dešimtys tūkstančių „Brexit“ priešininkų Londone žygiavo į Parlamento aikštę ir reikalavo naujo referendumo dėl to, ar Britanija turėtų išstoti iš ES, ar likti joje. Protestuotojai, kurių daugelis buvo su ES vėliavą simbolizuojančiomis mėlynomis beretėmis, į paskutinės minutės protestą plūdo iš metropoliteno traukinių ir autobusų.

Protestuotojas Bruce'as Nicole'as (Briusas Nikolas), pastorius iš Londono pietvakarių, sakė, kad siūlomas „Brexit“ susitarimas pakenks Britanijai.

„Visa širdimi tikiu, kad turėtume likti ES“, – sakė jis ir pridūrė: „Esu britas, bet taip pat esu europietis. Netikiu, kad dabartiniu susitarimu išvis siūloma kokia nors nauda.“

Prieš balsavimą parlamente B. Johnsonas primygtinai ragino įstatymų leidėjus ratifikuoti susitarimą ir sakė, kad Bendruomenių Rūmai turėtų „kaip demokratai susitelkti ir užbaigti šią sekinančią nesantaiką“ dėl „Brexit“, kuris smarkiai suskaldė visuomenę po 2016 metų referendumo, kai britų rinkėjai labai maža persvara nubalsavo už išstojimą iš ES.

„Dabar laikas šiems puikiems Bendruomenių Rūmams susitelkti... kaip, tikiu, viliasi ir tikisi žmonės“, – sakė B. Johnsonas.

Tačiau jis negavo rezultato, kurio siekė.

Problemos prasidėjo Bendruomenių Rūmų pirmininkui Johnui Bercow (Džonui Berkou) paskelbus, kad jis pirma leis balsuoti dėl pataisos, kuria balsavimas dėl susitarimo atidedamas kitai dienai.

Pagal priimtą pataisą, galutinis pritarimas susitarimui būtų atidėtas, kol bus priimti visi jo įgyvendinimui būtini įstatymai. Tai gali užtrukti kelias dienas ar savaites. Pataisa taip pat suteikia įstatymų leidėjams dar vieną galimybę nuodugniai išstudijuoti – ir galbūt keisti – „Brexit“ sąlygas, kai parlamente bus priiminėjami įstatymai.

B. Johnsonas perspėjo parlamentarus daugiau neatidėlioti Britanijos išstojimo ir sakė, kad „tolesnis atidėliojimas yra beprasmis, brangus ir smarkiai griaunantis visuomenės pasitikėjimą“. Jis taip pat sakė, kad bloko pritarimo negalima garantuoti.

„Blogas regionui“

Britanija dar galėtų spalio 31-ąją išstoti iš ES, jei parlamentas laiku patvirtins Išstojimo susitarimo įstatymą. Vyriausybė šio įstatymo projektą planuoja pateikti kitos savaitės pradžioje ir gali rengti vėlyvo vakaro posėdžius, vildamasi jį prastumti per kelias dienas.

Ministro pirmininko galimybes prastumti susitarimą sumažino jo sąjungininkų iš Šiaurės Airijos, Demokratinės junionistų partijos (DUP), nepritarimas. Partija sako, kad B. Johnsono „Brexit“ paketas, kuriame numatomas specialusis statusas Šiaurės Airijai, kad ji galėtų išlaikyti atvirą sieną su ES nare Airija, yra blogas regionui ir silpnina jo ryšius su likusia JK dalimi.

Kad kompensuotų 10 DUP parlamentarų balsus, B. Johnsonas bandė įtikinti centro kairės Leiboristų partijos narius paremti jo susitikimą. Vėlai penktadienį vyriausybė pažadėjo stiprinti aplinkos ir darbuotojų teisių apsaugą, norėdama išsklaidyti leiboristų nuogąstavimus, kad konservatorių vyriausybė po „Brexit“ planuoja tas apsaugos priemones smarkiai apkarpyti.

Leiboristų lyderis šiuos pažadus atmetė kaip neadekvačius.

„Šis susitarimas nėra geras darbo vietoms, kenkia pramonei ir kelia grėsmę mūsų aplinkai bei gamtai, – sakė J. Corbynas. – Vyriausybės parėmimas šią popietę paprasčiausiai reikštų startinio pistoleto šūvį lenktynėse taisyklių ir standartų dugno link.“