Bankai uždaryti, prekybos centrai uždaryti, gatvėse – riaušės, žmonės bėga iš šalies, lėktuvai evakuoja užstrigusius turistus. Taip, anot Didžiosios Britanijos laikraščio "The Time", gali atrodyti nevaldomas Graikijos išėjimas iš euro zonos, arba Drachmagedonas.

Slaptas pasitarimas

Politologai būgštauja, kad kairiųjų pergalė parlamento rinkimuose išprovokuos bankų šturmą ir Graikija bus priversta palikti valiutų sąjungą dar iki tol, kol nauja vyriausybė spės perimti įgaliojimus.

"Aš tikiuosi gero scenarijaus ar bent ne tokio blogo. Bet niekas negali atmesti blogiausio scenarijaus, į kurį žmonės reaguos labai nervingai, ir mes turėsime daug bėdų, – sakė Atėnų politikos tyrimų instituto ELIAMEP direktorius Thanas Dokas. – Žmonės gali imti siaubti parduotuves ir bankus – bet kokius pinigus jie ten pasiims? Gali kilti susirėmimų tarp policijos ir ekstremistų, kurie nepraleis progos pasireikšti ir pridaryti bėdų. Taip pat gali pritrūkti produktų."

Diplomatiniai šaltiniai pranešė, kad šią savaitę už finansus atsakingi ES pareigūnai surengė slaptą pasitarimą, per kurį svarstė galimybę atkurti pasienio kontrolę, riboti kapitalo judėjimą ir pinigų išgryninimą bankomatuose. Tokie ribojimai faktiškai jau galioja: norėdamas išsigryninti stambesnę pinigų sumą klientas turi ją užsakyti prieš dieną ar kelias.

Vienas Graikijos verslininkas, norėjęs išsigryninti 5 tūkst. eurų (17 tūkst. litų) kasdienėms operacijoms, banke išgirdo, kad gali pasiimti tik 2 tūkst. eurų (7 tūkst. litų).

Pasak Graikijos centrinio banko vadovo George'o Provopoulo, grįžimas prie drachmos gali virsti tikru pragaru. Pereinamuoju laikotarpiu gyventojams teks grįžti prie tiesioginių mainų.

"Pritrūks būtiniausių prekių. Be degalų kariuomenė ir policija negalės naudoti savo automobilių ir kitos technikos. Po gana ilgo laiko padėtis pasitaisys, bet pradiniu pereinamuoju laikotarpiu išgyvensime tikrą košmarą", – liūdnas prognozes piešė G.Provopoulas.

Blogiausiu atveju graikams pritrūks grynųjų, medikamentų ir netgi maisto, nes importuojamos prekės taps neįkandamos. Žmonės pradės bėgti prie sienų, o riaušininkai – siaubti parduotuves ir sandėlius. Europai gali tekti siųsti humanitarinę pagalbą, bet ant euro zonos supykę graikai gali kreiptis pagalbos į Rusiją arba Kiniją.

Nuvertės dviem trečdaliais

Pasak "The Time", Didžiosios Britanijos bendrovė "De La Rue", anksčiau spausdinusi Graikijai drachmas, jau pučia dulkes nuo savo įrenginių.

Drachma buvo konvertuojama į eurus santykiu 340 ir 1. Graikijai išėjus iš valiutų sąjungos, senieji pinigai būtų grąžinti santykiu maždaug 850 drachmų už vieną eurą, o rinkoje kursas nukristų net iki 1 tūkst. drachmų už eurą. Tokią prognozę pateikė Atėnų prekybos rūmų ekspertai.

Taigi atsidarius bankams graikai galės atsiimti dviem trečdaliais nuvertėjusias santaupas.

Daugelis gyventojų jau dabar ieško būdų apsaugoti savo pinigus. Centrinio banko duomenimis, graikai "po čiužiniais" laiko maždaug 25 mlrd. eurų. Dėl to padažnėjo butų apiplėšimų.

Santaupas – į užsienį

Pavlas Karavias turėjo spaudos parduotuvę, bet pernai buvo priverstas ją uždaryti. Dabar jis pragyvenimui uždirba vairuodamas taksi. Po riaušių, kilusių šiemet vasarį, jis savo kuklius santaupų likučius pervedė į Vokietijos banką.

"Palikau šiek tiek pinigų Graikijos banke, o likusius pervedžiau į "Deutsche Bank". Mano draugai maždaug pusę pinigų laiko Graikijoje, o kitus – Vokietijoje", – pasakojo vyras.

Jau penktus metus iš recesijos neišbrendančioje Graikijoje dalis gyventojų jau neturi dėl ko sukti galvos.

"Mes neturime pinigų, todėl mums nerūpi. Turime tik to, ko reikia kasdienai, o kartais pritrūkstame ir šito", – pasakojo dizainerė Xenia Mitrofan, grynindama pinigus Atėnų bankomate.

Degalų turi trims mėnesiams

Visuotinės panikos atveju Graikijai greitai pritrūks degalų, o iš parduotuvių lentynų dings maisto produktai. Nenorėdama kurstyti panikos, vyriausybė nedidina jokių atsargų, nors iš anksto pasirūpino pakankamu kiekiu vaistų sergantiems diabetu ir onkologinėmis ligomis.

Strateginių degalų atsargų šaliai užteks trims mėnesiams, bet Degalinių savininkų asociacijos prezidentas Michalis Kiusis įspėjo, kad prasidėjus panikai atsargos gali išsekti gerokai greičiau. Nei jis pats, nei kiti degalinių savininkai nekaupia atsargų.

"Kasdien parduodu 10 tūkst. litrų, o galiu saugoti 50 tūkst. arba 60 tūkst. litrų. Krizės atveju viskas bus išparduota per dvi dienas, tad kokia prasmė kaupti atsargas?" – retoriškai klausė M.Kiusis.

Kariuomenė nesikiš

Kita problema yra tai, kad 48 proc. maisto produktų Graikija importuoja. Šalis importuotų maisto atsargų turi maždaug mėnesiui, bet deficitas vis tiek gali atsirasti.

"Istoriškai Graikijoje buvo du atvejai, kai gyventojai paniškai puolė pirkti produktus. Vienas – po Černobylio katastrofos, o kitas – kai 1981 m. premjeru buvo išrinktas Papandreou vyresnysis, – aiškino Graikijos maisto pramonės federacijos prezidentas Evangelas Kaloussis. – Taip, nervingumas jaučiamas, bet šiuo metu mes nesame panikos būklės. Juk krizė tęsiasi jau ilgą laiką."

Tik vieną blogiausią scenarijų ekspertai vienbalsiai atmeta – kariuomenės įsikišimą ir diktatūros, kokia gyvavo Graikijoje 1967–1974 m., įvedimą.

ELIAMEP vadovui Th.Dokui teko dėstyti karo akademijose.

"Jeigu paklaustumėte, ar karuomenė gali imtis kokių nors veiksmų, aš tvirtai atsakyčiau – ne, – tikino jis. – Manau, per pastaruosius 38 metus ji buvo pernelyg demokratiškai indoktrinuota."