Plačiau papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

„Kelias gali būti labai įvairus. Žinome, kad Europos Sąjungos plėtra nebevyksta jau dešimtmetį. Atrodė, kad nėra apetito bei noro priimti naujas šalis. Per pastaruosius keletą metų įvyko lūžis. Jis tikrai palietė Ukrainą ir Moldovą, kurioms dar prieš keletą metų buvo sakoma, kad jos apskritai neturėtų tikėtis narystės Europos Sąjungoje. Diskusijos apie tai nebėra. Kelias yra atvertas, durys praviros. Tačiau, akivaizdu, kad pats procesas tikrai užtruks. Reformų reikės ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Europos Sąjungai tam, kad galėtų ir gebėtų priimti tokią didelę valstybę kaip Ukrainą“, – sakė L. Kojala.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Europos vadovų taryboje Europos šalių lyderiai turės balsuoti, ar pritarti šiai Europos Komisijos rekomendacijai. Matome, kad Ukrainos klausimas toli gražu nėra tas, kuris būtų labai vieningas. Žinome apie Vengriją, apie naujus pokyčius Slovakijos Vyriausybėje. Dabar Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ketvirtą dieną iš eilės blokuojami įvažiuojantys vilkikai iš Ukrainos. Tai rodo, kad ir Lenkija turės įvairių priekaištų. Kas gali sutrukdyti Ukrainai tose derybose?

– Vakarykštė Europos Komisijos rekomendacija yra rekomendacija. Ją dar turės patvirtinti valstybės narės, įskaitant ir šalis, kurių santykis su Ukraina pastaruoju laiku buvo komplikuotas. Politiniai niuansai turi būti išspręsti, kad kitų metų pradžioje faktinis derybų procesas galėtų prasidėti. Tada galėtume koncentruotis į reformas. Reformų aspektas be galo reikšmingas. Ukraina yra šalis, kurios bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui siekia tik apie 20 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Akivaizdu, kad šiai šaliai reikės didelės ES paramos. Labai ženkli ES biudžeto dalis keliauja žemės ūkiui. Jei Ukraina, didžiulė žemės ūkio valstybė, taptų ES nare, didelė ES išmokų dalis turėtų būti orientuota į Ukrainą. Tam, kad tokių situacijų, kaip dabar Lenkijos pasienyje, nebūtų, Europos Sąjungai reikės surasti naują vidinį biudžeto formavimo ir perskirstymo mechanizmą bei sukurti jungtį su Ukraina.

– Dabar mes kalbame taip, lyg karo nebūtų. Bet norint priimti Ukrainą į ES, reikės, kad ir karas pasibaigtų. Ar tai nėra tam tikras spaudimas Ukrainos prezidentui užbaigti karą ten, kur jis yra dabar ir atiduoti Rusijai tai, ką yra dabar užėmusi?

– Nemanau, kad tai tiesioginė spaudimo priemonė. Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje jau kurį laiką. Aštuoni iš dešimties ukrainiečių norėtų, kad Ukraina taptų ES narė. Bet iki šiol gyvename pakankamai paradoksalioje situacijoje. Ukraina ir Europos Sąjunga tarsi artėja viena prie kitos, 2014 m. buvo pasirašyti susitarimai dėl laisvos prekybos, bet tai niekur nevedė. Tik dabar Ukrainai užsižiebė šviesa tunelio gale. Tas tunelis ilgas, juo reikės eiti, bus duobių, bet vis tik ta šviesa turėtų būti motyvacinis mechanizmas Ukrainos lyderiams. Ukrainos visuomenei reikia tikėti, kad įgyvendinus tas nelengvas reformas, galutinis rezultatas bus Ukraina – pilnavertė Europos Sąjungos narė. Manau, kad tai paskata nesustoti, laimėti karą.

Tas tunelis ilgas, juo reikės eiti, bus duobių, bet vis tik ta šviesa turėtų būti motyvacinis mechanizmas Ukrainos lyderiams.

– Yra daug diskusijų, kad Ukrainos vakarinė dalis galėtų būti labiau klestinti, o kam atstatinėti tuos rytus, kurie ir etniškai, ir tautiškai labai sudėtingi? Ar Europos politikos koridoriuose yra diskusijų apie tai, kad mums būtų paprasčiau tvarkytis su Ukrainos vakarine dalimi?

– Tokia diskusija vyksta labiau paraštėse. Dar nuo Krymo aneksijos Ukraina atsidūrė aklavietėje, neturi jokių perspektyvų. Visų pirma, jau tiek daug ukrainiečių žuvo kovodami už savo valstybę ir teritorinį jos integralumų, tad būtų sunku įsivaizduoti pasikeitusią ukrainiečių poziciją dėl teritorijos. Antra, nėra jokių gairių, kaip būtų galima apskritai tartis su agresoriumi, kuris dabar yra okupavęs apie 18 proc. Ukrainos teritorijos, tam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas. Galiausiai Ukraina puikiai suvokia, kad kelias į Europos Sąjungą nebus lengvas. Šalį reikės atstatyti. Tai pareikalaus didelių investicijų. Bet tos investicijos yra ekonominio augimo variklis. Gražėjanti, auganti Ukraina bus ekonominė paspirtis pačiai Europos Sąjungai.