Z. Milanovičius surinko 52,7 proc. balsų, o susiskaldžiusį dešinįjį sparną suvienyti bandžiusi dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič – 47,3 proc., rodo rinkimų komisijos paskelbti duomenys, surinkti suskaičiavus balsus beveik visose apylinkėse.

Antrasis balsavimo ratas surengtas kelios dienos nuo Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios.

Bendrijai didelį susirūpinimą kelia artėjantis „Brexitas“ ir nesutarimai įvairiausiais klausimais, pradedant klimato kaita, baigiant imigracijos politika. Tuo metu Zagrebas stengiasi suvaldyti emigracijos krizę, korupciją ir išjudinti savo stringančią ekonomiką.

Centro dešiniajai stovyklai priklausanti dabartinė prezidentė K. Grabar-Kitarovič per savo kampaniją sakė atstovaujanti „tikrajai Kroatijai“, užsimindama, kad ją parėmusi valdančioji Kroatijos demokratinės sąjunga (HDZ) yra vienintelė politinė jėga, galinti atstovauti jų šaliai.

Socialdemokratas Z. Milanovičius tokius pareiškimus vadino „labai pavojingais“ ir žadėjo kurti „normalią“ liberalią lygių piliečių demokratiją.

„Keturi milijonai mūsų... ieško savo vietos Europoje, kuri, nepaisant visų problemų, yra gražiausia vieta gyventi, taikiausias projektas, kuriame Kroatija privalo surasti savo vietą ir interesą“, – po pergalės Z. Milanovičius sakė savo šalininkams Zagrebe.

„Vieningi įvairovėje“

„Būkime vieningi įvairovėje“, – sakė 53 metų politikas.

Rinkimų kampanijos metu Z. Milanovičius akcentavo, kad „karai baigėsi“, turėdamas galvoje 10-o dešimtmečio Kroatijos nepriklausomybės karą, kuris kroatams tebėra itin jautrus klausimas.       

51 metų K. Grabar-Kitarovič, pirmoji Kroatijos prezidentė moteris, nesėkmingai bandė palenkti į savo pusę nacionalistus, pirmajame rinkimų ture gruodį balsavusius už folkmuzikos atlikėją Miroslavą Škoro (Miroslavą Škorą). 

Per rinkimų kampaniją ji akcentavo vienybės, patriotizmo ir nepriklausomybės karo temas.

Sekmadienį vakare pripažinusi pralaimėjimą, K. Grabar-Kitarovič žadėjo „civilizuotą valdžios perdavimą“ Z. Milanovičiui.

Ji pabrėžė, kad Kroatijai būtinas stabilumas ir vienybė, nes „stipriausi esame būdami drauge“.

Už Z. Milanovičių aktyviausiai balsavo miestų gyventojai. Analitikai sako, kad vienas iš veiksnių, atnešusių jam pergalę, buvo dešiniųjų pažiūrų rinkėjų susiskaldymas.   

Šis balsavimas buvo laikomas svarbiu išbandymu nuosaikių pažiūrų premjero Andrejaus Plenkovičiaus valdančiajai HDZ prieš vėliau šiais metais įvyksiančius visuotinius rinkimus, o K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas laikomas skaudžiu smūgiu partijai.

„Tai susilpnins HDZ“ ir pakenks A. Plenkovičiaus reputacijai, sakė poltologas Tihomiras Cipekas (Tichomiras Cipekas).

Ministrui pirmininkui taip pat tenka partijos viduje susidurti su griežto kurso šalininkų sparno nepasitenkinimu dėl jo nuosaikios politikos.   

Jaunimas išvyksta

Save „liaudies moterimi“, kilusia iš kuklios ūkininkų šeimos, vadinanti K. Grabar-Kitarovič garsėja įvairiais efektingais pasirodymais, pavyzdžiui, viešu dainavimu, kuriuos jos kritikai vadina gėdingais.

Ji taip pat yra susilaukusi kritikos už nusikaltimų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metais įvykdė Kroatijos pronaciškas režimas, menkinimą.

Z. Milanovičius, 2011–2016 metais vadovavęs vyriausybei, nesugebėjusiai įgyvendinti labai reikalingų reformų, siekia atgaivinti savo politinę karjerą ir atsikratyti arogantiško elitisto reputacijos.

Prezidento pareigas jis pradės eiti Kroatijai pirmininkaujant Bendrijai. Zagrebas paskelbė per šį laikotarpį susitelksiantis į keturis prioritetus: ES ryšius su Jungtine Karalyste po jos išstojimo iš ES, Vakarų Balkanų valstybių siekius prisijungti prie bloko, kovą su klimato kaita ir ateinančio dešimtmečio biudžetą.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po niokojančio 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Kroatija yra vėliausiai į ES įstojusi valstybė – ji tai padarė 2013 metais.

Atsivėrus ES sienoms taip pat smarkiai padaugėjo kroatų, išvykstančių iš savo šalies ieškoti geresnio uždarbio turtingesnėse Bendrijos narėse.

Daugelis emigrantų taip pat sako, kad jų išvykimą iš dalies nulėmė Kroatijoje tebeklestinti korupcija, nepotizmas ir prastos viešosios paslaugos.

„Politikai vaidijasi dėl praeities ir nereikšmingų klausimų, o mano karta išvyksta“, – sakė 20-metė ekonomikos studentė Maja Marič ir pridūrė rinkimuose balsavusi už „mažesnę iš blogybių“.