Suskaičiavus balsus iš beveik 98 proc. rinkimų apylinkių, paaiškėjo, kad rinkimuose pirmauja ekspremjeras Zoranas Milanovičius, už kurį balsavo 29,5 proc. rinkėjų. Tuo metu dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič surinko 26,7 proc. balsų, skelbia rinkimų komisija.

Trečioje vietoje liko dešiniojo sparno atstovas, dainininkas ir verslininkas Miroslavas Škoro (Miroslavas Škoras), surinkęs apie 24 proc. balsų. 

Maždaug 3,8 mln. naujausios Europos Sąjungos narės rinkėjų sekmadienį prezidentą rinko iš 11 kandidatų, tačiau tik Z. Milanovičius, K. Grabar-Kitarovič ir M. Škoro buvo laikomi rimtais pretendentais. 

Balsavimas vyko šaliai rengiantis sausį pirmą kartą perimti pirmininkavimą ES.

Antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame susirungs Z. Milanovičius ir K. Grabar-Kitarovič, vyks sausio 5 dieną.

Nors dabartinė šalies vadovė sekmadienį liko antra, analitikai sako, kad ji turi daugiau šansų nugalėti antrajame rinkimų ture, nes jame nebebus kitų dešiniųjų pažiūrų kandidatų.

Kreipdamasi į savo šalininkus K. Grabar-Kitarovič paragino visą dešinįjį sparną vieningai palaikyti jos kandidatūrą antrajame prezidento rinkimų ture. 

„Skirtingai nei ponas Z. Milanovičius, aš savo politiniame spektre turėjau rimtą konkurentą, – sakė ji. – Dabar mes visi turime susitelkti ir siekti pergalės!“

Lai laimi geresnis iš mūsų. Tikiu, kad aš esu geresnis.

Z. Milanovičius taip pat sakė galįs laimėti ir paragino siekti, kad antrasis rinkimų turas būtų „civilizuotos pilietinės rungtynės“, o ne mūšis, turėdamas galvoje tradicinį gilų susipriešinimą tarp Kroatijos kairiojo ir dešiniojo sparno stovyklų.    

„Turėsime antrąjį rinkimų turą, ne karą, – sakė ekspremjeras. – Lai laimi geresnis iš mūsų. Tikiu, kad aš esu geresnis.“ 

Kroatijos prezidento postas yra didele dalimi reprezentacinis. Prezidentas formaliai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir atstovauja valstybei užsienyje. 

Tačiau valdančiajai Kroatijos demokratinei sandraugai (HDZ) svarbu išlaikyti šį postą, šaliai rengiantis pusmetį truksiančiam pirmininkavimui Bendrijai, kurio darbotvarkėje, be kitų svarbių klausimų, bus sausio 31-ąją numatytas Jungtinės Karalystės išstojimas ir prekybos derybų su Londonu pradžia.   

K. Grabar-Kitarovič rinkimų kampanijos pradžioje buvo laikoma aiškia favorite, tačiau jos pozicijas susilpnino virtinė klaidų. 51 metų politikė, uoliai puoselėjanti žmonių prezidentės įvaizdį, nevengia flirto su kraštutinių dešiniųjų stovykla.  

Z. Milanovičius rinkimų kampanijos metu žadėjo paversti Kroatiją „normalia“, tolerantiška valstybe.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po niokojančio 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.

Kroatijos įspūdinga įlankų ir užutekių išraižyta Adrijos pakrantė su nuostabiais paplūdimiais ir krištolo skaidrumo jūra bei istoriniais miestais, tokiais kaip Dubrovnikas, tebetraukia turistus iš viso pasaulio, kurie šaliai duoda nemažą dalį pajamų, būtinų jos stringančiai ekonomikai.

Kritikai aršiai pliekė vyriausybę, kad buvo nuspręsta rengti rinkimus trys dienos iki Kalėdų, kai daugelis žmonių vyksta į užsienį. Anot jų, šią datą valdantieji pasirinko tikslingai, kad balsuoti galėtų iš užsienio namo atostogų sugrįžtantys kroatai, kurie paprastai palaiko HDZ. Iš 3,8 mln. rinkimų teisę turinčių kroatų maždaug 170 tūkst. gyvena užsienyje, daugiausia kaimyninėje Bosnijoje.  

Analitikai sako, kad geri M. Škoro rezultatai rodo, jog valdančioji HDZ neteko dalies savo elektorato paramos ir tai yra rimtas pavojaus signalas prieš ateinančiais metais numatytus parlamento rinkimus.