5 m aukščio plieninę tvorą Lenkija pradėjo statyti 2021-ųjų pabaigoje po to, kai Baltarusija, keršydama už Briuselio Minskui įvestas sankcijas, nusprendė sukurti migracijos spaudimą prie rytinių ES sienų.

Tai Varšuva vadina Rusijos hibridiniu karu.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pakvietė į savo šalį tūkstančius migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, melagingai žadėdamas, kad per Lenkijos ir Lietuvos sieną jie lengvai pateks į ES.

Šių metų birželio viduryje Lenkija savo pasienyje su Baltarusija nustatė 60 km buferinę zoną.

Sustiprinus pasienio sieną ir įrengus naktinio matymo ir termovizorines kameras, taip pat pradėta dažniau fiksuoti bandymus nelegaliai kirsti sieną.

Kai bus baigti darbai, „tai bus kone 100 proc. sienos apsauga“, sekmadienį FT svetainėje paskelbtame interviu sakė ministras M. Duszczykas.

Jis taip pat teigė, kad artimiausiais mėnesiais Varšuva nuties naują kelią, kuriuo bus galima pasiekti Rusijos teritoriją Kaliningradą ir kuris leis Lenkijos kariams greičiau reaguoti į galimus saugumo pažeidimus.

2022-ųjų lapkritį Lenkija pradėjo statyti 2,5 m aukščio tvorą pasienyje su Kaliningrado sritimi, susirūpinusi, kad Rusija gali pradėti nukreipti migrantus per anklavą.

2023-iųjų balandį pradėta statyti 199 km ilgio elektroninė užtvara, suskirstyta į 12 atkarpų ir aprūpinta kameromis bei judesio jutikliais.

M. Duszczykas sakė, kad Lenkijos griežta pozicija migracijos klausimu atitinka Madrido poziciją, kai šis stumia atgal migrantus, siekiančius pralaužti tvoras aplink ispanų Šiaurės Afrikos anklavus Seutą ir Meliliją.

Lenkija „gali sustabdyti prieglobsčio prašymo teisę, jei tai daro agresyvi grupė, kuri užpuola tvorą arba pasieniečius“, sakė M. Duszczykas.

„Saugumas yra svarbiau už migraciją“, – kalbėjo jis.