- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos parlamentas ketvirtadienį pradės seniai lauktus debatus dėl abortų įstatymų liberalizavimo, bet nuomonių skirtumai valdančiojoje koalicijoje neleidžia numatyti šių debatų baigties.
Per aštuonerius ankstesnės dešiniojo sparno vyriausybės valdymo metus moterų teisės katalikiškoje šalyje buvo vėl apmažintos, o ir taip griežti abortų įstatymai buvo dar labiau sugriežtinti. Dėl to šalyje vyko masinės demonstracijos.
38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų draudimų Europos Sąjungoje: ši procedūra leidžiama tik lytinio smurto ar incesto atvejais, arba jei nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.
Po pernai spalį įvykusių rinkimų Lenkijoje buvo suformuota premjero Donaldo Tusko centristų Pilietinės koalicijos (KO), „Trečiojo kelio“ ir „Kairės“ valdančioji koalicija.
D. Tusko partija ir „Kairė“ yra pažadėjusios legalizuoti abortus, bet kitos koalicijos narės šiuo klausimu yra susiskaldžiusios.
Įstatymo projektai, numatantys didesnes reprodukcines teises, jau daug mėnesių yra įstrigę parlamente. Dėl to pyksta daugelis moterų ir teisių gynimo grupės.
Šešių valandų debatai dabar numatomi ketvirtadienį popiet, dėl D. Tusko KO pateikto įstatymo projekto abortų iki 12 nėštumo savaitės legalizavimo klausimu ir kitų trijų pasiūlymų, kuriuos pateikė koalicijos partnerės.
Tačiau baigtis nėra aiški, nes kai kurie koalicijos parlamentarai nenori paremti šių pasiūlymų per penktadieniui paskirtą balsavimą.
Net jei parlamentas pritartų šioms reformoms, jas dar turėtų pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), o to tikriausiai nebus, nes jis yra konservatyvios, opozicijoje atsidūrusios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas.
Pirmoji kliūtis
„Panašaus turinio įstatymo projektai per pastaruosius 30 metų daug kartų aptarinėti parlamente, bet nė vienas jų niekada nebuvo perduotas tolesnėms procedūroms komitete“, – naujienų agentūrai AFP sakė Krystyna Kacpura (Kristina Kacpura), vadovaujanti Moterų ir šeimos planavimo federacijai.
D. Tuskas – buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, nesutaikomas anksčiau valdžiusios PiS priešininkas – išreiškė viltį, kad jo koalicijos parlamentarai sudarys sąlygas įstatymo projektui įveikti pirmąją kliūtį.
„Yra daug požymių, kad taip ir bus“, – antradienį reporteriams sakė D. Tuskas.
Tačiau įstatymų leidėjai iš konservatyvios ūkininkų Lenkijos liaudies partijos (PSL), priklausančios „Trečiojo kelio“ grupei, atrodo nelabai norintys švelninti abortų draudimus. Kai kas jau pasakė, kad neparems minimų įstatymų projektų.
Panašaus turinio įstatymo projektai per pastaruosius 30 metų daug kartų aptarinėti parlamente, bet nė vienas jų niekada nebuvo perduotas tolesnėms procedūroms komitete.
„Aš balsuosiu „prieš“, – radijui „TOK FM“ sakė PSL deputatas Marekas Sawickis (Marekas Savickis). Tačiau jis nenurodė, kiek kitų jo partijos deputatų laikosi tokios pačios pozicijos.
D. Tusko koalicija kontroliuoja 248 iš 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. PSL turi 32 bloko vietas. Daugumai reikia 231 balso.
Prezidento kliūtis
Pagalba atlikti abortą Lenkijoje taip pat draudžiama – aktyvistams ir gydytojams už tai gresia kalėjimas.
Pernai teisių į abortą gynėja Justyna Wydrzynska (Justina Vidžinska) buvo pripažinta kalta dėl nėštumo nutraukimo piliulių parūpinimo vienai nėščiajai. Tai buvo pirmoji tokia byla; moteriai buvo skirta visuomeninių darbų.
Kaip rodo naujausia agentūros „Opinia24“ atlikta apklausa, 50 proc. lenkų pritaria abortų įstatymų liberalizavimui, o 41 proc. sako, kad palaiko esamas taisykles.
Gauti A. Dudos parašą bet kokiam naujam įstatymui bus nemenkas iššūkis.
Praėjusį mėnesį prezidentas vetavo įstatymą, kuriuo būtų buvusi liberalizuota galimybė įsigyti skubiosios kontracepcijos tablečių – jas be recepto būtų buvę galima įsigyti nuo 15 metų amžiaus.
A. Duda, praktikuojantis katalikas, sakė negalėjęs pritarti įstatymo projektui, suteikiančiam galimybę įsigyti kontraceptinių tablečių „be gydytojo konsultacijos ir neatkreipiant dėmesio į tėvų vaidmenį bei atsakomybę“.
Pasak prezidento, jis norįs „gerbti konstitucines teises ir vaikų sveikatos apsaugos standartą“.
Vyriausybė paskelbė, kad apeis prezidento veto leisdama vaistininkams išrašyti receptus šioms tabletėms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Scholzas ir jo varžovas Merzas žada vengti kraštutinių dešiniųjų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir tikėtinas jo įpėdinis Friedrichas Merzas antradienį sakydami kalbas parlamente prieš vasario 23 d. vyksiančius nacionalinius rinkimus pažadėjo nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais,...
-
Graikijos rojus virsta vaiduoklių sala
Turistų taip mėgstama Santorino sala Viduržemio jūroje dabar panašesnė į vaiduoklių karalystę, nes daugiau kaip pusė iš maždaug 20 tūkst. nuolatinių šios kurortinės salos gyventojų išvyko. Juos privertė bėgti jau kel...
-
Tarptautinė lustų rinka 2024-aisiais augo beveik penktadaliu
Per praėjusius metus pasaulyje parduota lustų už 627,6 mlrd. JAV dolerių – 19,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). ...
-
Europos Komisija žada tvirtą atsaką į JAV muitus
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nuo kovo 12 dienos įvesti 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui ir pažadėjo, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių. ...
-
Lenkija: mažai tikėtina, kad Trumpas nutrauks pagalbą Ukrainai
2025 m. sausio 24 d. JAV valstybės departamentas, vadovaudamasis prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, įšaldė beveik visą užsienio pagalbą visame pasaulyje ir pristabdė naujos pagalbos teikimą. ...
-
Muskas mėgina perimti „OpenAI“ kontrolę
Elonas Muskas vadovauja investicinei grupei, siūlančiai 97,4 mlrd. JAV dolerių už ne pelno siekiančią įmonę „OpenAI“, taip atverdamas naują frontą kare su dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėju, pirmadienį pr...
-
Neužtruko ir dienos: Trumpas jau pasirašė įsaką dėl europiečius papiktinusių tarifų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įvykdė pažadą įvesti 25 proc. muitus plieno ir aliuminio importui. Taip jis pradėjo seniai žadėtą prekybos karą, nepaisydamas Europos ir Kinijos įspėjimų. ...
-
Trumpas: Ukraina kada nors gali būti rusų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį neatmetė galimybės, kad Ukraina kada nors gali priklausyti Rusijai, ir sakė, kad JAV pagalbą reiktų mainyti į Ukrainos gamtinius išteklius, tokius kaip retieji elementai. ...
-
Vasario 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Vasario 11-oji, antradienis, 7 savaitė. ...
-
JAV demokratai ragina pranešėjus sutramdyti Muską
JAV demokratai pirmadienį paskelbė apie naują platformą pranešėjams, taip atidarydami naujausią frontą siekiant apsisaugoti nuo prezidento Donaldo Trumpo „efektyvumo karaliaus“ Elono Musko noro mažinti federalines išlaidas. ...