Londonas bando rasti išeitį iš politinės krizės Šiaurės Airijoje

  • Teksto dydis:

Didžioji Britanija pirmadienį mėgins rasti paskutinės minutės sprendinį politinei aklavietei Belfaste įveikti, vildamasi užkirsti kelią tolesnei suirutei provincijoje.

Šių pastangų Londonas priverstas imtis tokiu metu, kai šalis pradeda pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesą, galintį pakeisti sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos statusą.

Dvi pagrindinės politinės partijos Šiaurės Airijoje paskelbė, kad derybos dėl valdžios pasidalijimo žlugo, tačiau Londonas atkakliai ieško būdų susitarimui pasiekti.

„Netgi šiame etape aš raginu politines partijas sutarti dirbti tam, kad būtų suformuota vykdomoji valdžia ir žmonės čia turėtų stiprią ir stabilią vyriausybę, kokios jie nori“, – sekmadienį sakė Didžiosios Britanijos vyriausybės Šiaurės Airijos reikalų ministras Jamesas Brokenshire'as (Džeimsas Brokenširas), pirmininkavęs tris savaites vykusioms deryboms.

Politinė krizė provincijoje kilo sausį, kai atsistatydino Šiaurės Airijos pirmosios ministrės pavaduotojas Martinas McGuinnessas (Martinas Makginesas) iš airių nacionalistų partijos „Sinn Fein“.

Jis pasitraukė protestuodamas prieš nevykusį atsinaujinančių energijos šaltinių subsidijavimo planą, kurį pirmoji ministrė Arlene Foster (Arlin Foster), vadovaujanti probritiškai Demokratinei junionistų partijai (DUP), parengė, kai ėjo ekonomikos ministrės pareigas.

Kilusi politinė krizė privertė skelbti pirmalaikius Šiaurės Airijos asamblėjos – pusiau autonominės institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti sveikatos apsaugos, švietimo ir vietos ekonomikos klausimus, rinkimus.

Tačiau rinkimai neišvedė provincijos iš politinės aklavietės. „Sinn Fein“ ir DUP buvo duota laiko iki pirmadienio 16 val. (18 val. Lietuvos laiku) susitarti dėl naujos vyriausybės. Tačiau „Sinn Fein“ dar sekmadienį paskelbė, kad partijos „priėjo kelio galą“.

„Derybų procesas įvyko. „Sinn Fein“ rytoj nekels savo kandidatų į asamblėjos pirmininko postą ar vyriausybę“, – sakė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil), „Sinn Fein“ lyderė Šiaurės Airijoje.

A.Foster išsakė panašią poziciją.

„Deja, realybė tokia, kad mums nepavyko pasiekti pakankamos pažangos per tą laiką, kuris skirtas naujai vyriausybei suformuoti“, – sakė ji.

Praėjusį antradienį nuo retos širdies ligos miręs M.McGuinnessas, ragino A.Foster laikinai pasitraukti iš užimamų pareigų, kol bus baigtas viešas tyrimas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių subsidijavimo schemos, kuri mokesčių mokėtojams atsieis iki pusės milijardo svarų (580 mln. eurų).

Jei jo įpėdinei M.O'Neill iki nustatyto termino nepavyks su A.Foster pasiekti susitarimo dėl valdžios pasidalijimo, provincijoje gali būti įvestas tiesioginis valdymas iš Londono.

Prieš „Brexit“ proceso pradžią – susiskaldymas

Londonas siekia rasti išeitį iš politinės krizės Šiaurės Airijoje iki „Brexit“ proceso pradžios. Britanijos vyriausybės vadovė Theresa Mei (Teresa Mei) yra numačiusi trečiadienį oficialiai inicijuoti ES Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir tokiu būdu oficialiai pradėti išstojimo procedūrą.

Tačiau premjerės siekiui pademonstruoti vieningą frontą Briuseliui gali sutrukdyti už pasilikimą Bendrijoje birželį vykusiame referendume balsavusios dvi provincijos – Šiaurės Airija ir Škotija.

Derybose itin svarbus klausimas bus Jungtinės Karalystės sausumos sienos su Bendrija statusas. Ši atvira siena skiria Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką, kuri ir toliau lieka ES nare.

Tuo tarpu Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžin) siekia, kad provincijoje būtų surengtas naujas referendumas dėl nepriklausomybės. Ji savo reikalavimą argumentuoja tuo, kad regiono rinkėjai birželio referendume pasisakė už tolesnę narystę Europos Sąjungoje.

Per antradienį numatytą balsavimą N.Sturgeon turėtų užsitikrinti Škotijos parlamento pritarimą tam, kad Londonui būtų pateiktas prašymas leisti organizuoti dar vieną referendumą dėl nepriklausomybės. Plebiscitui organizuoti būtinas britų vyriausybės pritarimas.

Pirmadienį Th.May lankysis Škotijoje, kur susitiks su vyriausybės darbuotojais ir surengs derybas su N.Sturgeon. Premjerė taip pat pabrėš būtinybę keturiems Jungtinės Karalystės kraštams – Šiaurės Airijai, Škotijai bei už „Brexit“ balsavusiems Velsui ir Anglijai – laikytis išvien.

„Kai ši didi Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos sąjunga iškelia sau tikslą ir kartu ryžtingai dirba, esame nesustabdoma jėga“, – sakoma Th.May kalbos ištraukoje , kurią iš anksto išplatino jos biuras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių