Artėjant Didžiosios Britanijos išstojimui („Brexit“), kylant populizmo bangai ir nesiliaujant problemoms dėl bendrosios valiutos ES surengs tik nedidelę ceremoniją, per kurią kalbas sakys svarbūs veikėjai, įskaitant Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Per istorinį 1991 metų gruodžio 9 d. susitikimą, kuriame dalyvavo iškilios asmenybės, tarp jų tuometis Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis) ir Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as (Fransua Miteranas) buvo padarytas didžiulis šuolis Europos integracijoje.

Dabartinės nuotaikos Bendrijoje nuo anų laikų skiriasi kaip diena nuo nakties.

Nors didesnės iškilmės planuojamos vasario 7 d., kai bus minimos tikrojo Mastrichto sutarties pasirašymo 25-osios metinės, nedidelis penktadienio renginys byloja, kad Bendriją kamuoja vidinės abejonės.

„Po Romos sutarties, Mastrichto sutartis yra svarbiausias istorijoje ES susitarimas“, – sakė J.-C. Junckeris per interviu, publikuotą anksčiau šią savaitę.

Mastrichto sutarties pasirašymo metu buvęs Liuksemburgo finansų ministru, J.-C. Junckeris teoriškai turi dvigubą progą švęsti – šį penktadienį yra jo 62-asis gimtadienis. Be to, jis yra vienintelis Mastrichto susitikime dalyvavęs asmuo, kuris tebeužsiima aktyvia politika.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) bei Eurogrupės vadovas ir Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), vadovaujantis 19 euro zonos finansų ministrų, taip pat sakys kalbas per minėjimą.

Mastrichto sutartis išties turėjo nemažų problemų, nes per Prancūzijoje surengtą referendumą jai buvo pritarta tik labai mažu balsų skirtumu. Danijoje ji buvo keliskart atmesta, kol, priėmus kelias šios šalies pasiūlytas pataisas, ji pagaliau įsigaliojo 1993 metų lapkritį.

Visgi tai buvo didžiulis žingsnis į priekį, kuriuo pokarinis žemyną vienijantis projektas – dvylika narių turinti Europos Ekonominė Bendrija, įkurta 1957 metais pasirašius Romos sutartį – oficialiai tapo ES.

„Tebekenčiame“

Per susitikimą nedideliame Nyderlandų mieste šalia Belgijos ir Vokietijos sienų taip pat buvo padėtas pagrindas bendrosios Europos valiutos, euro, įkūrimui. Šis projektas fizinę formą įgavo 2002 metų sausio 1 d.

Tačiau Mastrichto sutartis taip pat buvo ir pokyčių ženklas. Britanija nesutiko su socialiniams klausimams skirto skyriaus nuostatomis dėl darbuotojų teisių. Tai buvo pirmasis iš daugelio nesutarimų visoje ES, kurių kulminacija tapo šių metų birželio 23-ąją įvykęs referendumas dėl „Brexit“.

Europos politikos ekspertas Julianas Rappoldas (Julianas Rapoldas) iš Vokietijos užsienio ryšių tarybos sakė, kad „sutartis tikrai nebuvo tobula“.

Dabar, kai ES turi 28 labai skirtingas nares, o euroskeptiškai nusiteikę populistai pirmauja visuomenės apklausose, uždavinys rasti bendrumo atrodo sudėtingesnis nei kada nors anksčiau.

Vis dėlto J.-C. Junckeris sakė, kad Mastrichto sutarties trūkumas – kad integracijos buvo per mažai, o ne per daug.

„Tebesigailiu, kad nesuintensyvinome pastangų realiai koordinuoti ekonomikos, biudžeto ir iždo politikos koordinaciją“, – sakė jis penktadienio sukakties minėjimo renginį organizuojantiems olandams.

„Faktas, kad turėdami tą pačią valiutą, turite būti įsipareigoję tam pačiam likimui, o toks pats likimas reiškia, kad turite koordinuoti, jeigu ne harmonizuoti, skirtingas savo nacionalinių politinių veiksmų dimensijas“, – sakė jis.

„Nepadarėme to anuomet ir dabar tebekenčiame nuo šio trūkumo“, – pridūrė jis

2019 metais, po planuojamo Britanijos išstojimo, Bendrijoje liks 27 valstybės, kurios dabar bando ieškoti naujų idėjų Europai. Tarp jų svarstomas ir glaudesnis bendradarbiavimas gynybos srityje, pripažįstant, kad ES krečia krizė.

Tačiau artėjant 2017 metais vyksiantiems rinkimams Prancūzijoje ir Vokietijoje, daugelis tų pokyčių turės palaukti, nes abejonės dėl ES išlikimo verčia daugelį svarstyti, ar jos išvis bus įgyvendintos.