„Noriu pabrėžti, kad didžioji dauguma palydėjimų Baltijos jūros regione, tiksliau virš Baltijos jūros, iš abiejų pusių yra vykdomi profesionaliai ir saugiai“, - ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.

„Aš manau, kad yra svarbu nepainioti palydėjimų, kurie yra normali procedūra siekiant identifikuoti neatpažintus lėktuvus, su pavojingomis situacijomis. Lydėti lėktuvus yra normali veikla“, - pridūrė jis.

Visgi jis teigė, kad kai kurie karinių orlaivių skrydžiai virš Baltijos jūros vyksta neprofesionaliai ir kartais pavojingai.

„Todėl mes esame sutelkę dėmesį į tai, kaip galėtume padidinti saugumą ore virš Baltijos jūros regiono“, - tvirtino NATO generalinis sekretorius.

J.Stoltenbergas taip pat sakė, jog išaugęs karinis aktyvumas Baltijos jūros regione pabrėžia skaidrumo ir nuspėjamumo būtinybę, kad būtų įmanoma išvengti incidentų ir galimos eskalacijos jų atveju.

Praėjusią savaitę NATO ir Rusija pranešė apie rizikingus karinių orlaivių manevrus virš Baltijos jūros.

Prieš dvi savaites NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Jie palydėjo 32 lėktuvus.

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pranešė prieš dvi savaites fiksavusi daugiau kaip 15 JAV ir kitų sąjungininkų žvalgybinių skrydžių virš Baltijos jūros.

Be to, Pentagonas apkaltino Rusiją, kad jos naikintuvas „Su 27“ nesaugiai priartėjo prie amerikiečių strateginės žvalgybos lėktuvo „RC-135U“ virš Baltijos jūros, o Švedija išsikvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl incidento, kai rusų naikintuvas praskrido labai arti prie Švedijos žvalgybinio orlaivio.

Tuo metu Rusija praėjusią savaitę apkaltino NATO, kad iš Lietuvos kilę oro policijos naikintuvai pavojingai prisiartino prie Rusijos gynybos ministrą skraidinusio lėktuvo.

NATO  Afganistane nevykdys kovinių operacijų

NATO sąjungininkės padidins savo karių skaičių Afganistane, kad padėtų šios šalies vyriausybei kovoti su stiprėjančiu Talibanu, tačiau tikrai nesiims kovinio vaidmens, ketvirtadienį pareiškė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO savo ilgiausią karinę operaciją užbaigė 2014 metais, kai perdavė atsakomybę už šalies saugumą Afganistano kariuomenei. Šiuo metu Aljanso kariai Afganistane vykdo tik patariamąją ir mokymo misiją. Tačiau pastarojo meto Talibano laimėjimai žlugdo viltis, kad karas greitai baigsis.

J.Stoltenbergas atvyko į Briuselį dalyvauti šiam klausimui aptartį skirtą NATO šalių gynybos ministrų susitikimą. Aljanso vadovas sakė, kad 29-ios NATO narės svarsto galimybę papildomai pasiųsti į Afganistaną kelis tūkstančius karių.

„Galiu patvirtinti, kad didinsime savo kontingentą Afganistane“, – sakė jis.

„Turime suprasti, kad kalbama apie mokymus, pagalbą, patarimus... Tai ne kovinės operacijos, o pagalba afganams jų kovoje“, – sakė J.Stoltenbergas.

Papildomas kontingentas galėtų užtikrinti papildomą palaikymą Afganistano specialiosioms pajėgoms, pagerinti Kabulo aviacijos pajėgumus teikti palaikymą (ugnimi) iš oro ir vykdyti evakuacijas, taip pat sustiprinti karininkų apmokymą, pridūrė NATO vadovas.

J.Stoltenbergas apie konkrečius skaičius nekalbėjo, tačiau diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad svarstoma papildomai pasiųsti į Afganistaną iki 3 tūkst. karių.

Šiuo metu Afganistane yra apie 13 500 NATO karių, vykdančių misiją „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“). Pusę šio kontingento sudaro amerikiečių kariai.

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) vėliau ketvirtadienį aptars kontingento didinimo klausimą su kolegomis iš kitų NATO valstybių, tačiau nesitikima, kad jis nurodys konkrečius skaičius, sakė J.Stoltenbergas.

„Aptarsime, kaip drauge pasiekti, kad ten turėtume pakankamai karių padėti vyriausybei rasti išeitį iš aklavietės ir padėti pamatus politiniam sprendiniui“, – sakė NATO vadovas.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) savo ruožtu pranešė, kad Londonas pasirengęs papildomai pasiųsti į Afganistaną tik mažiau nei 100 karių. Šiuo metu Afganistane tarnauja 500 britų karių.

M.Fallonas, kaip ir J.Stoltenbergas, pabrėžė, kad kariai nedalyvaus kovinėse operacijose, o papildomas kontingentas reikalingas siekiant padėti Afganistano pajėgoms veiksmingiau kovoti su terorizmu, keliančiu grėsmę visam pasauliui, įskaitant Europą.

„Esama visapusiško suinteresuotumo toliau laikytis pasirinkto kurso“, – sakė jis.

Paskyrė koordinatorę kovai su terorizmu

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė paskyręs savo pavaduotoją Rose Gottemoeller (Rouz Gotemiuler) koordinuoti Aljanso kovą su terorizmu.

Per gegužę vykusį NATO viršūnių susitikimą buvo nutarta įkurti naują kovos su terorizmu koordinatoriaus postą. Aljanso lyderiai taip pat pritarė, kad blokas oficialiai prisidėtų prie JAV vadovaujamos koalicijos kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Per ketvirtadienį Briuselyje vykstantį NATO gynybos ministrų susitikimą bus aptarta, kaip įgyvendinami nutarimai, priimti per pernai Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą. Be kitų dalykų, bus atkreiptas dėmesys į didinamą Aljanso vaidmenį Baltijos šalyse ir Lenkijoje, būtinybę stiprinti transatlantinius ryšius, didinti išlaidas gynybai, intensyvinti kovą su terorizmu ir padidinti kontingentą Afganistane.

J.Stoltenbergas taip pat pateiks ataskaitą apie ES ir NATO bendradarbiavimo plėtrą.

„Praeitą mėnesį NATO lyderiai priėmė sprendimą didinti mūsų vaidmenį kovoje su terorizmu ir veiksmingumą paskirstant naštą mūsų aljanse, – atvykęs į susitikimą sakė J.Stoltenbergas. – Įstojus į koaliciją prieš „Islamo valstybę“ NATO išankstinio perspėjimo ir žvalgybos lėktuvai AWACS gegužę jau padidino skrydžių valandų skaičių, palaikant tarptautinę koaliciją.“

J.Stoltenbergas nurodė, kad paskyrė savo pavaduotoją R.Gottemoeller kovos su terorizmo koordinatore ir kad NATO žvalgybos padalinyje jau pradėjo darbą antiteroristinės žvalgybos grupė.

Aljanso vadovas pažymėjo, kad šiais metais bloko narės, išskyrus JAV, savo išlaidas gynybai padidins 4,3 procento ir kad šis finansavimas didinamas jau trečius metus iš eilės.

„Tai reiškia, kad sąjungininkai europiečiai ir Kanada per pastaruosius trejus metus gynybai papildomai skyrė apie 46 mlrd. JAV dolerių“, – sakė jis.

Pasak J.Stoltenbergo, NATO gynybos ministrai susitiks su kolegomis iš Aljansui nepriklausančios Suomijos ir Švedijos, taip pat ES diplomatijos vadove Federica Moghrini (Federika Mogerini), siekiant aptarti bendradarbiavimą su Bendrija, ypač kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu srityse.

Generalinis sekretorius sakė, kad ministrai taip pat aptars sulaikymo komponentą Aljanso gynybos politikoje.

„Sveikiname faktą, kad darome pažangą stiprinant buvimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Toliau stiprinsime savo buvimą Juodosios jūros regione“, – pabrėžė jis.