Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Praėjusį mėnesį atlikta suomių transliuotojo „Yle“ apklausa parodė, kad pirmą kartą daugiau kaip 50 proc. suomių pritaria stojimui į NATO. Kaimyninėje Švedijoje panaši apklausa parodė, kad pritariančiųjų narystei NATO yra daugiau nei nepritariančiųjų.

„Jei jos nuspręstų teikti paraiškas, tikiuosi, kad visos sąjungininkės mielai jas sutiks“, – sakė J. Stoltenbergas reporteriams Briuselyje, NATO užsienio reikalų ministrams susirinkus aptarti karo Ukrainoje.

„Žinome, kad jos gali lengvai prisijungti prie šio aljanso, jei nuspręstų to paprašyti“, – pridūrė jis.

Prieš pradėdamas karą Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad 30 narių turinti karinė organizacija nebesiplėstų ir atitrauktų savo pajėgas nuo Rusijos sienų. Tad kaimyninės Suomijos ir Švedijos stojimo perspektyva Maskvos tikriausiai nenudžiugintų.

Kad apsaugotų šias dvi neutralias šalis, NATO narės galėtų būti pasirengusios suteikti saugumo garantiją laikotarpiui nuo potencialaus siekio įstoti deklaravimo iki jų paraiškų patvirtinimo, sakė J. Stoltenbergas.

Būdamos narės Suomija ir Švedija turėtų naudos iš NATO kolektyvinės gynybos nuostatos, įpareigojančios visas nares padėti bet kuriai užpultai narei.

„Esu tikras, kad rasime būdų išspręsti galimą jų susirūpinimą dėl periodo nuo potencialios paraiškos iki galutinio ratifikavimo“, – pažymėjo J. Stoltenbergas. Jis atsisakė komentuoti, ką tokios saugumo garantijos galėtų apimti.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) sakė, kad jo šalies įstatymų leidėjai šį mėnesį turi aptarinėti vyriausybės „baltąją knygą“ dėl saugumo, įskaitant stojimo į NATO galimybę. Pasak ministro, Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė visuomenės nuomonę.

„Per tris ar keturias savaites turime daugumą, pirmą kartą per istoriją“, – nurodė P. Haavisto.

Jo teigimu, Suomija žino, kad „Rusija yra pasirengusi labiau rizikuoti, kaip galime matyti Ukrainoje, taip pat labiau rizikuoti dėl savo pačios saugumo“, be to, „galime matyti, kad Rusija pajėgi surinkti daugiau kaip 100 tūkst. karių vos prieš vieną šalį, net neliesdama savo rezervo“.

P. Haavisto pridūrė, kad tikimybės, kad Rusija panaudos taktinius branduolinius ar cheminius ginklus, „slenkstis buvo pažemintas, bent jau per debatus“.

Jis taip pat nenorėjo leistis į detales apie kokias nors saugumo garantijas, kurių galėtų prireikti Suomijai, ypač dėl to, kad debatai dėl stojimo šalyje dar vyksta.

Tačiau P. Haavisto pasakė, kad jo šalis tai norėtų aptarti su „svarbiausiomis“ NATO narėmis ir kad Suomijos lyderiai palaiko kontaktus su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).