Karui artėjant prie trečių metų riboženklio, siekdama atkirsti Rusiją nuo šios pelno šaltinių, Ukraina sausio 1 d. nutraukė dešimtmečius galiojusias rusiškų dujų tranzito sutartis, padėjusias tiek Kyjivui, tiek Maskvai uždirbti milijardus dolerių.

Vienas „Gazpromo“ atstovas spaudai pirmadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Rusijos žiniasklaidoje pasirodęs raštas, kuriame aukštesniojo rango įmonės pareigūnė siūlo centrinėje buveinėje Sankt Peterburge atleisti maždaug 40 proc. darbuotojų, yra tikras.

Šiame 2024 m. gruodžio 23 d. rašte, adresuotame „Gazpromo“ vadovui Aleksejui Mileriui, valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Iljuchina teigia, kad įmonė turėtų centrinės buveinės darbuotojų skaičių sumažinti nuo „daugiau nei 4 100“ iki „2 500 etatų“.

„Iššūkiai, su kuriais susiduria įmonių grupė „Gazprom“, reikalauja tuo metu, kai bus svarstomi ir priimami sprendimai, sumažinti (darbuotojų skaičių)“, – rašo J. Iljuchina, kritikuodama „perdėtai biurokratinius procesus“ ir išdėstydama siūlomus apkarpymus.

Pagal jos siūlymus gamyklų darbuotojai nebus atleidžiami.

„Gazpromas“, kadaise buvęs vienu iš pagrindinių Rusijos vyriausybės įplaukų šaltinių, 2023 m. paskelbė patyręs bemaž 7 mlrd. JAV dolerių nuostolį – pirmąjį per daugiau nei dvi dešimtis metų.

Šį įmonė, kuriai priklauso Rusijos dujotiekiais eksportuojamų dujų monopolis, mėgina nukreipti tiekiamų dujų srautus į naujas rinkas.

2021 m. Rusija į ES pristatė beveik 45 proc. viso į šalių bloką importuoto dujų kiekio. ES statistikos duomenimis, 2023 m. šis rodiklis nukrito iki mažiau nei 15 proc.

Briuselis nori iki 2027 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos.

„Gazpromas“ pastaraisiais metais ėmė daugiau dujų tiekti į Kiniją, tačiau Pekinas neskuba sudaryti naujos ilgalaikio aprūpinimo sutarties ar sandorio, pagal kurį būtų tiesiamas naujas vamzdynas.

Tiesa, jau kuris laikas vyksta derybos dėl projekto „Sibiro galia 2“, kuris suteiktų „Gazpromui“ galimybę dujas, kurios pirmiau buvo tiekiamos Europai, nukreipti į Kiniją.