Po vyriausybės žlugimo, kurį paskatino ginčai dėl M. Barniero siūlytų biudžeto karpymų, vienos iš galingiausių Europos valstybių dabar laukia ne tik dideli ekonominiai sunkumai, bet ir dar gilesnė politinė sumaištis.

Paskutinį kartą po balsavimo dėl nepasitikėjimo Prancūzijos vyriausybė buvo nušalinta 1962 m.

M. Barnierą, Prancūzijos politikos veteraną, vadovavusi Europos Sąjungos deryboms su Didžiąja Britanija dėl pastarosios pasitraukimo iš šalių bloko, prezidentas Emmanuelis Macronas į premjero postą paskyrė rugsėjį.

M. Barnieras šias pareigas pradėjo eiti po to, kai E. Macrono sprendimas birželį ir liepą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus sukėlė keletą savaičių trukusį sąmyšį.

E. Macronas rinkimus sušaukė, norėdamas užsitikrinti didesnę paramą. Tačiau po rinkimų šalyje kilo politinis chaosas: persvarą įgydavo tai kraštutinė kairė, tai kraštutinė dešinė, nei viena iš jų nesurinkdama absoliučios daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje – žemutiniuose Prancūzijos parlamento rūmuose.

Tai apsunkino M. Barniero padėtį. Buvo laukiama, kad trečiadienį jis pralaimės – taip ir įvyko, kairės „Naujojo liaudies fronto“ ir Marine Le Pen vadovaujamai kraštutinės dešinės „Nacionalinio susivienijimo“ aljansui pasiūlius balsuoti dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku.

Pirmąjį siūlymą, dėl kurio balsavo parlamentarai ir kuris lėmė vyriausybės griūtį, pateikė kairės sąjunga. Jis buvo priimtas su M. Le Pen partijos parama.

Parlamentarus papykdė premjero pirmadienį priimtas sprendimas be parlamento pritarimo pasinaudoti specialiosiomis galiomis patvirtinant dalį jo siūlyto 2025 biudžeto, kuriame numatyta didinti mokesčius ir apkarpyti vyriausybines išlaidas.

Prancūzija – antroji pagal dydį euro zonos ekonomika – šiuo metu susiduria su žiojinčiu biudžeto deficitu, dėl kurio Prancūzijos akcijų ir obligacijų kainos krenta, o paskolų kainos vis didėja.