Ekspertai teigia, kad kalbant apie taikos premiją, prestižiškiausią iš šešių, Norvegijos Nobelio komiteto pasirinkimą nuspėti kaip niekada sunku. Kam ji atiteks, paaiškės spalio 11 dieną.

Švedų filantropas Alfredas Nobelis penkias premijas – medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos – įsteigė 1895 metais parašytame testamente, kuriame nurodė, kad jos skiriamos tiems, kurie „atnešė didžiausią naudą žmonijai“. Ekonomikos premija, vienintelė, kuri nebuvo įsteigta testamentu, teikiama nuo 1969 metų ir formaliai vadinama „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“.

Tačiau dabartinio pasaulio kontekste galbūt šiemet niekam nereikėtų skirti Taikos premijos, teigė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) direktorius Danas Smithas (Danas Smitas).

„Galbūt atėjo laikas pasakyti: „Taip, daug žmonių labai sunkiai dirba, bet tai nepadeda, todėl reikia, kad daugiau žmonių ir pasaulio lyderių atsibustų ir suprastų, kad esame nepaprastai pavojingoje situacijoje“, – sakė jis.

„Šiuo metu pasaulyje vyksta daugiau kaip 50 ginkluotų konfliktų. Per pastaruosius du dešimtmečius mirtingumas šiuose ginkluotuose konfliktuose smarkiai išaugo“, – teigė jis.

„Vertas kandidatas“

Taikos premijos neskyrimas būtų traktuojamas kaip apdovanojimų komiteto nesėkmės pripažinimas, todėl jis laikomas mažai tikėtinu.

„Esu įsitikinęs, kad ir šiemet atsiras vertas kandidatas Taikos premijai gauti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Olavas Njolstadas (Olavas Niolstadas).

Praėjusiais metais apdovanojimas atiteko įkalintai Irano aktyvistei Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) už kovą prieš moterų priespaudą Irane.

Yra žinoma, kad šiemet iš viso buvo pateiktos 286 kandidatūros Taikos premijai gauti, nors komitetas 50 metų saugo pavardes paslaptyje.

Tačiau asmenims, turintiems teisę siūlyti kandidatus, leidžiama atskleisti savo pasirinkimą.

Tarp žinomų sąraše esančiųjų yra ir kai kurie Viduriniuose Rytuose veikiantys subjektai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų agentūra palestiniečiams remti UNRWA, palestiniečių žmogaus teisių gynimo grupė „al Haq“, Izraelio organizacija „B'Tselem“ ir Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT).

Atsižvelgdami į tai, kad ginklų sistemos, galinčios veikti autonomiškai ir nekontroliuojamos žmogaus, kelia egzistencinį pavojų žmonijai, keli kaip galimą Nobelio premijos laureatą paminėjo nevyriausybinių organizacijų kampaniją „Campaign to Stop Killer Robots“.

Nobelio literatūros premija, kuri bus paskelbta spalio 10 dieną, taip pat kasmet sukelia karštų spėlionių.

Galbūt atėjo laikas pasakyti: „Taip, daug žmonių labai sunkiai dirba, bet tai nepadeda, todėl reikia, kad daugiau žmonių ir pasaulio lyderių atsibustų ir suprastų, kad esame nepaprastai pavojingoje situacijoje.“

Keletas apžvalgininkų mano, kad šiemet Švedijos akademija rinksis kinų rašytoją Can Xue (Can Siue), nors keliose lažybų svetainėse jos šansai vertinami prastai.

Avangardinės fantastikos rašytoja, dažnai lyginama su Franzu Kafka (Francu Kafka), savo eksperimentiniu stiliumi svyruoja tarp utopijos ir distopijos, o kasdienybę paverčia siurrealistine.

„Manau, kad tai bus moteris iš kalbinės zonos, esančios ne Europoje“, – AFP sakė Švedijos laikraščio „Dagens Nyheter“ kultūros redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas).

Vėliausią kartą kinų rašytojas Nobelio premiją pelnė 2012-aisiais, tai buvo Mo Yan (Mo Jan).

Literatūros srityje – netikėtas laimėtojas?

Kadangi kandidatų sąrašas nėra viešai skelbiamas, visada sunku nuspėti, į kurią pusę linksta 18 narių Švedijos akademija.

Stokholmo literatūriniuose sluoksniuose minimi tokie vardai kaip australų rašytojas Geraldas Murnane'as (Džeraldas Marneinas), britas Salmanas Rushdie (Salmanas Rašdis), antigviečių kilmės amerikiečių rašytoja Jamaika Kincaid (Džamaika Kinkeid), kanadiečių poetė Anne Carson (En Karson), vengras Laszlo Krasznahorkai (Lašlas Krašnahorkai), rumunas Mircea Cartarescu (Mirčia Kerteresku), Kenijos rašytojas Ngugi wa Thiong'o (Ngugis Va Tiong'as) ir japonas Haruki Murakami (Harukis Murakamis).

Praėjusiais metais šis apdovanojimas atiteko norvegų dramaturgui Jonui Fosse (Jonui Fosei).

Akademija dažnai atkreipia dėmesį į palyginti nežinomus rašytojus.

„Manau, kad jie įnirtingai stengėsi surasti kokį nors rašytoją, kuris užkluptų kultūros komentatorius netikėtai“, – sakė B. Wimanas.

Nobelio premijų sezonas prasideda pirmadienį, kai bus įteikta fiziologijos arba medicinos premija.

Analitinė grupė „Clarivate“, kuri stebi potencialius mokslo laureatus, spėjo, kad apdovanojimas galėtų būti skirtas lipidų apykaitos genetikos tyrimams, kurie padėjo sukurti naujus vaistus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.

Kitas kandidatas galėtų būti pamato branduolių, tai yra smegenų dalių, susijusių su judesių kontrole ir emocijomis, tyrimai.

Taip pat premija galėtų būti skirta už genomo imprintingo atradimą, kuris pagerino supratimą apie epigenetiką ir žinduolių vystymąsi.

Praėjusiais metais Fiziologijos ar medicinos premija buvo skirta vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį bus įteikta fizikos premija, trečiadienį – chemijos premija. Ketvirtadienį paaiškės, kam atiteks literatūros premija, o penktadienį – taikos. Pirmadienį, spalio 14-ąją, Nobelio premija ekonomikos mokslų srityje užbaigs 2024 metų Nobelio premijų sezoną.

Šių metų laureatai gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. kronų (apie 969 tūkst. eurų) premiją už kiekvieną discipliną, kuri bus padalinta, jei laimėtojų bus daugiau nei vienas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.