Gruzija paminėjo Rožių revoliucijos jubiliejų. Vakar suėjo lygiai penkeri metai po to, kai dėl taikių protestų buvo priversta pasitraukti rinkimus suklastojusi šalies valdžia.

Paskutinis imperijos iššūkis

Į tautą per televiziją kreipdamasis prezidentas Michailas Saakašvilis dar minėjimo išvakarėse paragino gruzinus susivienyti. Jis pripažino, kad ne visos žmonių viltys, kurios buvo dedamos į Rožių revoliuciją, pasiteisino. "Viltys visada būna didesnės už galimybes", – paaiškino jis. Tačiau pabrėžė, kad tauta turi būti vieninga esant pavojui iš Rusijos.

"Buvome užpulti dėl to, kad mums sekasi, – sakė jis. – Tai buvo paskutinis imperijos iššūkis mums. Mums reikia stiprybės ir vienybės. Privalome tikėti ateitimi ir turėti drąsos. Privalome demonstruoti vienybę, kaip demonstravome 2003 m. lapkričio 23-iąją."

Anot M.Saakašvilio, svarbiausia užduotis įvykdyta – Gruzija įsitvirtino kaip valstybė.

Kukli šventė

Oficialios iškilmės neišsiskyrė pompastiškumu. Vienintelis renginys, skirtas paminėti Rožių revoliucijai, buvo koncertas puošniuose Tbilisio operos rūmuose, kuriuose dalyvavo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis.

Šventinę nuotaiką kiek apgadino ir opozicijos šalininkai. Sekmadienį jie susirinko protestuoti prie televizijos "Imedi", kuri, pasak jų, buvo nutildyta už valdžios kritikavimą.
Be to, Gruzijos prezidentui iššūkį metė buvusi jo sąjungininkė. Buvusi parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė vakar įsteigė naują opozicinę politinę partiją, kuri sieks nutraukti M.Saakašvilio valdymą.

Liko tik spygliai

Kaip teigia nepriklausomi ekspertai, šiandien Gruzijoje vis daugėja M.Saakašviliu nusivylusių žmonių ir vis mažiau jų švenčia Rožių revoliuciją. Žmonės įsitikinę, jog dabartinė valdžia kalta, kad Gruzijos gyventojai per kelerius pastaruosius metus labai nuskurdo.

"Asmeniškai man iš tų rožių, su kuriomis pati buvau atvažiavusi iš Zugdidžio ir kelias paras išstovėjau prie parlamento, liko tik spygliai. Net jeigu ėmėme materialiniu požiūriu gyventi kiek geriau, pradėjome mažąjį riešutų verslą, po karo viskas nuėjo niekais", – sakė Zugdidžio rajono, esančio Gruzijos vakaruose, gyventoja Madona Šonija.

Skundų, kad nėra darbo ir trūksta pinigų paprasčiausioms gyvenimo reikmėms, galima išgirsti visur, ypač parduotuvėse ir turgavietėse – ten produktai ir būtiniausios prekės vis brangsta.