„Tokia organizacijos prigimtis“, – sakė L. Austinas nedidelei žurnalistų grupei Kuveite, baigdamas keturių dienų trukmės kelionę po Persijos įlankos valstybes.

Tačiau sekretorius patikino, jog Vašingtonas yra pasirengęs sutrukdyti „al Qaeda“ vėl įsitvirtinti Afganistane, nes tai keltų grėsmę Jungtinėms Valstijoms.

Šiai grupuotei prieglobstį suteikė Talibanas per savo pirmąjį valdymo laikotarpį 1996–2001 metais. JAV įsiveržė į Afganistaną ir nuvertė talibus, jiems atsisakius išduoti „al Qaeda“ lyderius po Rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje. Per 20 metų trukusį karą su JAV „al Qaeda“ gretos gerokai praretėjo, tačiau iškilo klausimų dėl šio tinklo ateities perspektyvų, į Kabulą sugrįžus Talibanui.

„Įspėjome talibus, jog tikimės, kad jie neleis tam nutikti“, – sakė L. Austinas, turėdamas omenyje galimybę, kad ateityje Afganistanas vėl taptų „al Qaeda“ placdarmu.

Pagal 2020 metų vasarį sudarytą susitarimą su tuometinio amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, Talibano lyderiai įsipareigojo neremti „al Qaeda“ bei kitų ekstremistinių grupuočių, keliančių pavojų Jungtinėms Valstijoms.

Tačiau Vašingtonas mano, kad talibai tebepaiko ryšius su „al Qaeda“, o daugelis šalių, įskaitant Persijos įlankos arabų valstybes, nerimauja, kad Talibano sugrįžimas į valdžią leis ekstremistų tinklui susigrąžinti prarastą įtaką.

L. Austinas tvirtino, kad JAV kariuomenė gali atremti „Al Qaeda“ ar bet kokią kitą teroristinę grėsmę, kylančią Jungtinėms Valstijoms iš Afganistano, pasitelkdama žvalgybą ir antskrydžius, kurie bus rengiami iš kitur – pavyzdžiui, iš Persijos įlankos regiono. Vis tik gynybos sekretorius pripažino, kad be Afganistane dislokuotų JAV karių ir žvalgybos komandų tai daryti bus sunkiau.

L. Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį kartu atvyko į Katarą. Tokiu būdu jiedu išreiškė JAV dėkingumą už šios Persijos įlankos valstybės pagalbą evakuojant iš Kabulo dešimtis tūkstančių afganistaniečių ir kitų žmonių. A. Blinkenas taip pat apsilankė evakuotų asmenų tranzito vietoje Vokietijoje, o L. Austinas viešėjo Bahreine ir Kuveite.

Abiejų sekretorių vizitai turėjo įtikinti JAV sąjungininkus Persijos įlankos regione, kad prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimas nutraukti karą Afganistane ir daugiau dėmesio skirti kitiems saugumo iššūkiams, tokiems kaip Kinija ir Rusija, nereiškia, kad Vašingtonas apleis savo partnerius Artimuosiuose Rytuose.

Persijos įlankoje jau kelis dešimtmečius veikia JAV kariuomenė, įskaitant Bahreine įsikūrusį 5-ąjį laivyno štabą. J. Bidenas neminėjo, kad nori grąžinti namo šias pajėgas, tačiau jis, kaip ir jo pirmtako D. Trumpo administracija, Kiniją vadina svarbiausiu saugumo prioritetu, kartu su Rusijos keliamais strateginiais iššūkiais.

Buvo planuota, kad ketvirtadienį L. Austinas apsilankys Saudo Arabijoje, kur turėjo įvykti paskutinis jo sustojimas per kelionę po Persijos įlankos regioną. Tačiau trečiadienio vakarą jo atstovas Johnas Kirby (Džonas Kirbis) pranešė, kad vizitas buvo atšauktas dėl „planavimo problemų“. J. Kirby išsamiau nekomentavo savo pareiškimo, bet nurodė, jog gynybos sekretorius tikisi apsilankyti karalystėje kitą dieną.

Pats L. Austinas sakė, kad jo vizitas buvo atidėtas Rijado prašymu.

„Saudo Arabija turi tam tikrų planavimo problemų; negaliu tiksliai pasakyti, kokių“, – paaiškino Pentagono vadovas.

Pažymėtina, kad jis turėjo sustoti Saudo Arabijoje likus dviem dienoms iki teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose, pareikalavusių beveik 3 tūkst. gyvybių, 20-ųjų metinių.

15 asmenų, kurie 2001 metų rugsėjo 11 dieną užgrobė keturis komercinius lėktuvus ir įsirėžė į Pasaulio prekybos centro kompleksą, Pentagoną ir lauką Pensilvanijoje, buvo Saudo Arabijos piliečiai, kaip ir Osama bin Ladenas – iš bazės Afganistane atakas suplanavusių „al Qaeda“ kovotojų lyderis.

Tie išpuoliai paskatino JAV įsiveržti į Afganistaną, kur kilo 20 metų trukmės karas.