Yra aišku, akivaizdu, kad karas Afganistane baigėsi ne tokiomis sąlygomis, kokiomis norėjome“, antradienį per klausymus Senate sakė generalinio štabo vadas Markas Milley‘is.  Anot jo, „labai reali galimybė“, kad teroristinės grupuotės, pavyzdžiui „Islamo valstybė“ (IS) ar „Al Qaeda“ gali mėginti iš Afganistano pulti Jungtines Valstijas. M. Milley‘is, jo teigimu, įspėjo tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą ir jo įpėdinį Joe Bideną dėl pavojų, kuriuos kelia greitas karių išvedimas.

Paskutinieji JAV daliniai paliko šalį rugpjūčio gale. Kartu baigėsi beveik 20 metų trukusi karinė misija šalyje. Radikalus islamo Talibanas rugpjūčio viduryje perėmė valdžią Afganistane.

M. Milley‘is pabrėžė, jog jau 2020 metų rudenį įspėjo, kad dėl pernelyg greito karių išvedimo gali kilti pavojus, kad Talibanas visiškai perims valdžią arba kils „bendras pilietinis karas“. „Tai buvo prieš metus, ir mano vertinimas iki šiol nepasikeitė“, - kalbėjo jis. Tačiau tokio greito afganų kariuomenės ir vyriausybės žlugimo esą „visiškai“ nesimatė. Žvalgybos spėjo, kad talibai perims valdžią vėlyvą rudenį, žiemą, o gal net kitą pavasarį.

M. Milley‘is ir generolas Kennethas McKenzie‘is, pajėgų vadas regione, be to, tikino, jog abu asmeniškai buvo nuomonės, jog geriau būtų buvę palikti šalyje apie 2 500 kareivių. „Esu tikras, kad prezidentas girdėjo visas rekomendacijas ir jų labai įdėmiai klausėsi“, - sakė K. McKenzie‘is. J. Bidenas balandį paskelbė, kad vėliausiai iki rugsėjo 11 dienos besąlygiškai išves iš Afganistano visus karius. Liepą jis visiško karių išvedimo datą paankstino iki rugpjūčio 31-osios.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pripažino, jog liko nepastebėtas korupcijos ir prasto vadovavimo Afganistane mastas. Taip pat nepamatyta, kad Dohos susitarimas su Talibanu demoralizavo afganų ginkluotąsias pajėgas. Dar prezidentaujant D. Trumpui, JAV sutarė su talibais dėl karių išvedimo iki gegužės 1-osios. Susitarimas buvo pasirašytas Kataro sostinėje Dohoje. Susitarimo tikslas buvo politinis sprendimas.