Pica fronto linijoje: Ukrainos veteranai maitina kariškius karštuosiuose taškuose

  • Teksto dydis:

Į duris niekas nepasibeldžia, tik lydyto sūrio, kumpio ir pomidorų padažo kvapas pasiekia Ukrainos kareivių nosis.

Atvyko picų išvežiotojas.

Kadangi konfliktas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose vis dar tęsiasi, kai kurie veteranai rizikuoja gyvybėmis, grįždami į fronto linijas, kad atvežtų picos kareiviams.

„Reikia valgyti greitai, kol picos karštos, o (priešai) dar nešaudo“, – sako neperšaunamą liemenę dėvintis Oleksijus Kačka, atidaręs picos dėžę priešais nustebusių kareivių grupę.

„Ar tai – mums?“ – džiūgaudami ir nesitikėję tokio gėrio klausia kareiviai.

„Priešai yra už mažiau nei 80 metrų nuo čia. Manau, kad jie gali užuosti mūsų picas, o jų burnose renkasi seilės“, – šypteli O. Kačka.

Šis 23-ejų vyras anksčiau kovojo Azovo savanorių batalione, o jo picos tiekimo partneris yra jo bendraamžis buvęs karys savanoris Bohdanas Čabanas.

Dabar jiedu valdo piceriją, pavadintą „Pizza Veterano“ Mariupolyje, vieninteliame dideliame mieste Rytų Ukrainoje, vis dar kontroliuojamame Kijevo, o ne prorusiškų separatistų.

Gegužę atidarytos picerijos darbuotojai – daugiausia veteranai ir nuo karo pabėgę asmenys. Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos nutarė daryti jų įmonė – vežioti picas kariams į fronto linijas, esančias maždaug 20 km nuo Mariupolio

O. Kačkai ši idėja šovė į galvą žiūrint amerikiečių televizijos seriją „Generation Kill“ apie JAV karius Irake, svajojančius apie karštą picą.

„Mes pamanėme, kad tai būtų šaunu.  Pasirodo, kad tai išties neįtikėtinai puiki (idėja),“ – sakė O. Kačka, aukštas vaikinas ryškiai mėlynomis akimis.

Samdo veteranus

Sužeistas per karą, O. Kačka prarado plautį, tad, akivaizdu, nebegalėjo kariauti. Tuomet jis nusprendė gautą veterano išmoką panaudoti kavinei atidaryti.

Jis ir B. Čabanas įkūrė sėkmingą tinklo „Pizza Veterano“, kurį Kijeve prieš keletą metų sėkmingai įsteigė dar vienas buvęs karys, franšizę.

„Tai – ne vien būdas užsidirbti pinigų. Mes žymiai labiau koncentravomės į veteranų, kuriems labai sunku rasti darbo vietų, įdarbinimą,“ – pasakojo O. Kačka. Be to, picerija padeda „prisitaikyti prie gyvenimo taikos sąlygomis“.

Pasak šalies prezidento Petro Porošenkos, daugiau nei 300 tūkst. ukrainiečių, tarp kurių daugybė savanorių, prisidėjo atliekant karines operacijas Ukrainos rytuose, kur prieš daugiau kaip ketverius metus įsiplieskė konfliktas su prorusiškais separatistais. Karas jau pareikalavo 10 000 gyvybių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją įvežant karius ir ginklus per sieną ir šitaip kurstant konfliktą.

Maskva neigia kaltinimus, nepaisydama akivaizdžių įrodymų, kad jos kariuomenė dalyvavo kovose ir aiškiai suteikė politinę paramą separatistams.

20 didelių picų

Kiekvieną savaitę O. Kačka ir B. Čabanas grįžta į fronto liniją su picomis, pagamintomis už pinigus, paaukotus internetu ir picerijoje.

Saugumo sumetimais jie dėl savo vizitų grafiko ir maršrutų turi susitarti su karine vadovybe.

„Kartą per savaitę vežame 20 didelių picų kariams. Mes kiekvienąsyk keičiame dalinius“, – sakė B. Čabanas, lieknas barzdotas vyriškis, dėvintis kepurę su JAV specialiųjų pajėgų logotipu.

Jo teigimu, picos vežimas kariams – „didelis iššūkis“.

Šįsyk – Vodianės kaimo, kurio beveik visi gyventojai pabėgo nuo karo, eilė.

„Mes stengiamės užtikrinti, kad pristatymas būtų saugus“, – aiškina B. Čabanas, spausdamas dulkėto visureigio greičio pedalą, o kelias driekiasi mažiau nei 300 metrų nuo separatistų pozicijų.

Jaučiasi mažiau vieniši

Picas pristatantys vaikinai skubiai keliauja į tranšėją, užslėptą tarp aukštų žolių ir piktžolių.

Jiems pasirodžius prie ukrainiečių įtvirtintų pozicijų, esančių arčiausiai separatistų užgrobtų teritorijų, kariai džiaugsmingai pasveikino atvykėlius.

Šis dalinys taip arti priešo linijų, kad vyrams nė neleidžiama naudotis elektroniniais prietaisais, net mobiliaisiais telefonais, rūkyti ar garsiai kalbėti.

Jūrų pėstininkai spaudžia rankas savo svečiams ir dėkoja jiems už karštą patiekalą, nuostabų jų šaltų sriubų ir konservų pakaitalą.

„Bet ne maiste esmė, – sako bataliono vadas Vadimas Sucharevskis. – Kada kareivis įstrigęs čia dėl nuolatinės ugnies ir mažai miega, pamatęs vaikiną, atnešantį picą, jis staiga supranta, kad nėra vienas, kad yra daugybė žmonių, kurie už jį meldžiasi ir nerimauja dėl jo, drąsina laimėti ir išlikti sveiku.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių