47 mln. milijonierių

Didžiausio Šveicarijos banko "Credit Suisse" paskelbtoje visuotinėje turto analizėje "Global Wealth Report 2019" teigiama, kad nuo 2018 m. vidurio visame pasaulyje milijonierių (skaičiuojant JAV doleriais) skaičius išaugo maždaug 1,1 mln. ir dabar jų esama 46,8 mln.

Didžiausias indėlis – Jungtinių Valstijų. Daugiau nei pusę naujųjų turtuolių yra amerikiečiai – ir taip jau nemenka JAV milijonierių kompanija pernai pasipildė dar 675 tūkstančiais. Kinijoje asmenų, kurių turtas vertinamas 1 mln. JAV dolerių ir daugiau, per praėjusius metus padaugėjo nuo 158 tūkst. iki 4,4 mln.

Žymia dalimi būtent šių asmenų dėka pasaulio gyventojų turtas pernai išaugo 2,6 proc. ir pasiekė minėtus 360 bln. dolerių (minima europietiška bilijono išraiška – 360 000 000 000 000). Bendras vienam planetos gyventojui tenkantis turtas šiandien skaičiuojamas 70 850 dolerių, t.y. 1,2 proc. daugiau nei 2018 m. viduryje.

Bendras vienam planetos gyventojui tenkantis turtas šiandien skaičiuojamas 70 850 dolerių, t.y. 1,2 proc. daugiau nei 2018 m. viduryje.

Kreivė kyla ir sminga

Nepaisant tarpusavio nesutarimų ir prekybos vaidų, daugiausia vieno statistinio planetos gyventojo turto pagausino JAV (3,8 bln. dolerių) ir Kinija (1,9 bln. dolerių). Europos indėlis – 1,1 bln. dolerių.

Labiausiai vienam gyventojui tenkančio turto pagausėjo Šveicarijoje (padaugėjo 17 790 dolerių), antroje vietoje – JAV (11 980 dolerių), Japonijoje (9 180 dolerių) ir Nyderlanduose (9 160 dolerių). O Australijoje (kaip manoma, dėl valiutos kurso svyravimų) vienam gyventojui tenkančio turto sumažėjo (28 670 dolerių). Neigiama tendencija užfiksuota ir Norvegijoje (minus 7 520 dolerių), Turkijoje (5 230 dolerių) bei Belgijoje (4 330 dolerių). Europos vidurkis – 24 700 dolerių vienam suaugusiam gyventojui tenkančio turto.

Teigiama tendencija neaplenkė ir didžiausią ūkį Europoje turinčios Vokietijos: čia milijonierių padaugėjo bent 65 tūkst. ir dabar jų skaičiuojama 2,19 mln. Tai 16 proc. Europos milijonierių.

Pasaulio turtuolių šalių sąraše Vokietija užima ketvirtą vietą. Tiesa, vienam statistiniam gyventojui čia tenka 217 tūkst. dolerių – tai 19-oji vieta pasaulyje. Didesnės turto dalies šaltinis – nekilnojamasis turtas, kurio vertė didesnė nei vertybinių popierių.

Iš kitų Europos valstybių Vokietija išsiskiria ir dėl turtinės nelygybės – skirtumas čia didesnis nei kitur Vakarų Europoje. 1 proc. Vokietijos turtuolių priklauso 30 proc. viso turto, o Italijoje ir Prancūzijoje – 22 proc. Vadinamasis Gini koeficientas, kuriuo išreiškiamas pajamų pasiskirstymo netolygumas ir kurio reikšmės gali būti nuo 0 iki 1 (kuo skaičius didesnis – tuo daugiau nelygybės), Vokietijoje yra 0,82, o Italijoje – 0,67 Italijoje, Prancūzijoje – 0,70.

Išsiskiria iš minios

Įspūdinga ir kitų Europos šalių statistika. Pavyzdžiui, Austrijoje nuo 2000-ųjų milijonierių skaičius išaugo dukart – iki 313 tūkst. Daugiau nei 1 mln. JAV dolerių grynojo turto šiandien turi 4,4 proc. suaugusių Austrijos gyventojų. 44,5 proc. priklauso visuomenės sluoksniui, kurio turtas vertinamas nuo 100 tūkst. iki 1 mln. dolerių.

Šiandien Austrijos gyventojams priklauso 1,95 bln. dolerių turto – 25 mlrd. daugiau nei ankstesniais metais. Tendencija – auganti. Anot ekspertų, 2024-aisiais šioje šalyje turėtų būti apie 425 tūkst. milijonierių.

Ypač turtingų asmenų, turinčių daugiau nei 50 mln. dolerių vertės grynojo turto, skaičiumi nepralenkiamos JAV (80 510 superturtuolių), antroje vietoje – Kinija (18 130), trečioje – Vokietija (6 800). Ketvirtoje ir penktoje vietose yra atitinkamai Jungtinė Karalystė (4 640) ir Indija (4 460).

55 920 suaugusiųjų turi bent 100 mln. dolerių vertės turto, o 4 830 grynasis turtas vertinamas mažiausiai 0,5 mlrd. dolerių. Šiaurės Amerikoje – 84 050 asmenų, 33 550 tokio lygio turtuolių gyvena Europoje, 22 660 – Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (išskyrus Kiniją ir Indiją).

Šiuo metu daugiausia iš tų 10 proc. turtingiausių planetos asmenų gyvena Kinijoje, kuri šia prasme aplenkė JAV. Likusiems 90 proc. suaugusių planetos gyventojų priklausantis turtas vertinamas daugiau nei 2000-aisiais. Šiandien jie valdo 18 proc. planetos turto, o 2000-aisiais – 11 proc.

Vartant Šveicarijos banko ataskaitą, joje minimos sumos gali padaryti įspūdį ne vien Rytų europiečiui, kur vidutinis statistinis suaugusysis yra gerokai skurdesnis, lyginant su žemyno vakaruose gyvenančiais asmenimis. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad matematiškai skaičiuojami vidurkiai gali iškreipti realųjį vaizdą. Pavyzdys – nedidelė, vos 7 mln. suaugusiųjų skaičiuojanti, į milžinišką ekonomiką turinčių valstybių sąrašą nepatenkanti Austrija.

Jei iš bendro šalies turto atimtume turtingiausio austro – kompanijos "Red Bull" įkūrėjo Dietricho Mateschitzo turtą (pernykščiame "Forbes" turtingiausiųjų planetos žmonių sąraše jis vertintas 23 mlrd. JAV dolerių), vienam suaugusiam šalies gyventojui tenkanti turto dalis sumažėtų bemaž triskart.

Padaugėjo ir moterų, kurios į turtingiausiųjų sąrašus pateko ne dėl paveldėtų turtų (kaip būta anksčiau), bet dėl savo veiklos.

Užsidirbo pačios

"Global Wealth Report" autoriai taip pat aiškinosi, kiek viso pasaulio turto tenka moterims. Ataskaitoje daroma išvada, kad daugelyje šalių moterys tapo turtingesnės – tai aiškinama jų aktyvesniu dalyvavimu darbo rinkoje, turto paskirstymo tarp sutuoktinių subalansavimu ir kitais veiksniais.

Pastaruosius 10–15 metų padėtis buvo nevienareikšmė: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje moterų skaičius tarp daugiausia turto turinčių asmenų išaugo, o JAV – sumažėjo. Jungtinėse Valstijose per penkerius metus po finansinės krizės moterų turto apimčių dinamika skyrėsi nei vyrų, nes, studijos autorių spėjimu, moterims priklausančiame turte akcijos sudarė santykinai mažesnę dalį.

Remiantis moterų skaičiumi "Forbes" sudaromame 400 turtingiausių amerikiečių sąraše galima įžvelgti U formos nuosmukio ir pakilimo kreivę. Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio iki 2010-ųjų ir taip nedidelis moterų skaičius šiame sąraše dar sumažėjo – iki 41. Tačiau vėliau kiek išaugo – iki 55. Tačiau sykiu padaugėjo ir moterų, kurios į turtingiausiųjų sąrašus pateko ne dėl paveldėtų turtų (kaip būta anksčiau), bet dėl savo veiklos.