- Vilmantas Venckūnas / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti.
Oficialius balsavimo rezultatus Rusijos ambasadoje Vilniuje sekmadienį paskelbė Lietuvoje gyvenančio nepriklausomos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ narys Romanas Udotas socialiniame tinkle „X“.
Jų duomenimis, kandidatą Vladislavą Davankovą palaikė 39,22 proc. rinkėjų, V. Putiną – 29,74 proc., Nikolajų Charitonovą – 4,03 proc., Leonidą Sluckį – 0,65 proc.
Pasak komisijos, Rusijos ambasadoje Lietuvoje buvo išduoti 772 biuleteniai, 203 iš jų pripažinti negaliojančiais.
Rusijos opozicija ragino nepritariančius V. Putino valdymui ateiti balsuoti, gadinti biuletenius arba balsuoti ne už perrinktą šalies vadovą.
„Vilnius – už Davankovą. Aišku, kad ambasada dirbtinai neįvertino rinkėjų aktyvumo. Įprastai, komisija Rusijoje be problemų per dieną įleidžia 2-3 tūkst. rinkėjų. Toks pats vaizdas buvo ir kitose ambasadose. Panašu, kad buvo duota komanda neleisti karo pabėgėliams balsuoti visa apimtimi“, – „X“ rašė R. Udotas.
Politologas Vytis Jurkonis BNS pirmadienį sakė, kad komisijos pateikti rinkimų rezultatai yra akivaizdžiai melagingi, tačiau „ir tame mele galima ieškoti kažkokių tai tendencijų“.
„Jiems tenka pripažinti, kad V. Putinas Vilniuje mažų mažiausiai nelaimėjo“, – teigė V. Jurkonis.
Pasak jo, Rusijos ambasadoms buvo nurodyta, kad balsavimo rezultatuose atsispindėtų vadinamasis protesto balsas.
„Tas matyti ir exit pollsuose (rinkėjų apklausos po balsavimo – BNS), ir tame neva oficialiame protokole, kad Lietuvos atvejį žiūrint, atrodo aukščiausias sunaikintų biuletenių nuošimtis. Tas protesto balsas buvo bene ryškiausias. Ar jis tikrai buvo toks, o galbūt buvo didesnis, čia telieka svarstyti“, – kalbėjo ekspertas.
Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V. Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu.
Politologo nuomone, nors oficialiai pateikiami duomenys rodo, kad už V. Putiną balsavo 229 rinkėjai, labiau tikėtina, kad Rusijos lyderį palaikė 50–100 atėjusiųjų balsuoti, o daugumą jų sudarė ambasados darbuotojai ir jų šeimos nariai, kurie balsavo „kaip reikia“.
„Realios paramos, o ne biurokratinės, administracinės paramos V. Putinui Vilniuje nelabai yra“, – tvirtino V. Jurkonis.
Anot jo, tikrųjų balsavimo rezultatų sužinoti negalima, tad ambasada priversta pademonstruoti „tam tikrą protesto balsą“.
„Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V. Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu“, – teigė V. Jurkonis.
„Vartytis Kremliui kažkaip tai reikia, jis tą bando, netgi tokiomis ciniškomis sąlygomis, vis tiek turi pripažinti, kad to protesto balsų buvo daugiau, negu pora šimtų“, – kalbėjo politologas.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V. Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
71-erių V. Putino pergalė tris dienas trukusiame balsavime nekėlė abejonių, nes visi pagrindiniai jo oponentai yra mirę, įkalinti arba ištremti, o valdžios institucijos nesiliauja dorotis su tais, kurie viešai prieštarauja Kremliui ar jo karui Ukrainoje.
Neįprastai ankstyvi rezultatai yra dar vienas iš anksto nulemtų rinkimų, kuriuose su V. Putinu varžėsi tik trys simboliniai varžovai, atspindys.
Balsavimą lydėjo Ukrainos atakų banga, Kyjivą remiančių diversinių grupuočių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.
Ukraina ir Vakarai taip pat smerkia Rusiją už tai, kad ji rengia balsavimą keliuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija sako prisijungusi. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Rusų opozicija Vakarus ragina nepripažinti rinkimų rezultatų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Trumpas savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais pasirinko M. Waltzą
Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį patvirtino, kad savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais pasirinko buvusį specialiųjų pajėgų pareigūną ir griežtosios linijos užsienio politikos srityje šali...
-
Po ilgos pertraukos nuotraukose užfiksuota kalinama Baltarusijos disidentė M. Kalesnikava3
Antradienį internete paskelbtose nuotraukose užfiksuota, kaip kalinama Baltarusijos opozicijos politikė Maryja Kalesnikava susitinka su savo tėvu. ...
-
Apklausa: dauguma ukrainiečių griežtai nepritaria teritorinėms nuolaidoms Rusijai
Dauguma ukrainiečių nepritaria bet kokių Rusijos užgrobtų žemių perleidimui mainais į taiką, net ir tuo metu, kai jų kariuomenė yra nepalankioje padėtyje kovoje su pirmyn besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis, rodo antradienį paskelbta apklausa. ...
-
Teheranas ir Maskva jungia bankų sistemas: iranietiškos kortelės jau veikia Rusijoje3
Iranietiškomis bankų kortelėmis jau galima naudotis Rusijoje, mat abi šalys sujungė savo bankų sistemas, pirmadienį pranešė valstybinė televizija. ...
-
Rusijos karą Ukrainoje kritikavusi gydytoja nuteista kalėti pusšeštų metų
Kremliui tęsiant susidorojimą su kitaminčiais, viena gydytoja, kuri, pasak kaltintojų, vieno iš savo pacientų ir jo motinos akivaizdoje kritikavo Rusijos karą Ukrainoje, antradienį buvo pripažinta kalta dėl melagingos informacijos apie Rusijos ...
-
Teismas atidėjo sprendimą dėl D. Trumpui paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo
Teisėjas Donaldo Trumpo baudžiamojoje byloje Niujorke iki lapkričio 19 d. atidėjo sprendimą dėl išrinktajam Jungtinių Valstijų prezidentui paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo, antradienį pranešė teismas. ...
-
Latvijoje blokuota prieiga prie dar vienos Rusijos propagandą skleidžiančios svetainės2
Latvių Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) užblokavo prieigą prie dar vienos interneto svetainės, skleidžiančios Rusijos propagandą, sakoma oficialiajame leidinyje „Latvijas Vestnesis“ paskelbtame pareiškime. ...
-
Anglikonų bažnyčios galva atsistatydina dėl išnaudojimo skandalo4
Pasaulio anglikonų bendruomenės lyderis Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby antradienį paskelbė, kad atsistatydina – jis tokį žingsnį žengia po to, kai buvo paskelbta ataskaita, kurioje tvirtinama, jog Anglikonų Bažnyčia nuslėpė serijini...
-
Vokietijos biudžeto klausimas „pakibo ore“ iki rinkimų2
Naujai paskirtas Vokietijos finansų ministras Joergas Kukiesas antradienį pareiškė, kad valdžia vargu ar spės patvirtinti 2025 metų biudžetą iki vasario 23 dieną numatytų pirmalaikių rinkimų. ...
-
Lenkijos prezidentas nepanoro fotografuotis kartu su Lukašenka per JT klimato konferenciją
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė fotografuotis bendrai valstybių vadovų nuotraukai JT klimato konferencijoje „COP29“ Baku mieste dėl Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimo. ...