Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš kaimyninę šalį, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį per spaudos konferenciją po pasitarimo sakė, kad Maskva tebetelkia pajėgas prie sienų su Ukraina.

„Pajėgų didinimas nesiliovė – jis tęsiasi. Vyksta laipsniškas stiprinimas, su dideliu kiekių pajėgų, dideliais pajėgumais“, – kalbėjo jis.

„Konflikto rizika reali. Rusijos agresyvūs veiksmai rimtai žlugdo saugumo tvarką Europoje“, – pridūrė Aljanso vadovas.

Pirmadienį aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai susitiks derybų Ženevoje, Maskvai praeitą mėnesį išdėstė reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui.

Trečiadienį įvyks Rusijos ir visų 30 NATO šalių atstovų susitikimas, pirmasis nuo 2019 metų liepos.

Kremlius praeitų metų pabaigoje nustebino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, paskelbęs dviejų siūlomų sutarčių projektus. Maskva ragina Aljansą įsipareigoti nesuteikti narystės Ukrainai, taip pat atitraukti pajėgas, dislokuotas netoli Rusijos sienų.

Vakarai savo ruožtu atmetė, anot jų, Maskvos mėginimą diktuoti jų nepriklausomų partnerių ateitį, taip pat pagrasino „didžiulėmis pasekmėmis“, jeigu Rusija pradės naują agresiją prieš Ukrainą.

Visgi diplomatai sakė, kad tarp sąjungininkių Europoje išlieka svarbių nesutarimų, kokios pozicijos NATO turėtų laikytis per derybas su Rusija kitą savaitę.

Kai kurios narės teigia, kad reikia tęsti pastangas priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo Ukrainos, o Maskvos pasiūlymus atmesti nė nesvarsčius.

Kitos sako, kad susitikimas galėtų padėti atgaivinti derybų procesą ir kad esama klausimų, dėl kurių su Maskva būtų galima diskutuoti.

„Rusija siūlo dialogą, ir privalome to nebijoti, net jeigu ne visi Rusijos pakloti ant stalo pasiūlymai yra mums priimtini“, – ketvirtadienį Paryžiuje sakė vienas šaltinis Prancūzijos vyriausybėje.

„Esama punktų, dėl kurių galime kalbėtis su Rusija, pavyzdžiui, stabilumo ir saugumo klausimai“, – pridūrė jis.

Europos šalys taip pat ragina Jungtines Valstijas aiškiau išdėstyti savo planus dėl derybų Ženevoje, didėjant nerimui, kad Vašingtonas gali sudaryti su Maskva kokių nors susitarimų sąjungininkėms už nugarų. Amerikiečiai savo ruožtu tikina, kad veiksmai bus derinami su sąjungininkais.

„Kad ir koks būtų sprendinys, Europa turi būti įtraukta“, – penktadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen).

Maskvos reikalavimai taip pat sukėlė susirūpinimą NATO nepriklausančioms ES narėms Suomijai ir Švedija. Jos atmetė prielaidą, kad kokiai nors trečiajai šaliai turi būtų suteikta teisė spręsti dėl jų jungimosi prie aljanso.