Prancūzijos įstatymų leidėjai penktadienį pradės svarstyti įstatymo projektą, kuris numato bausti asmenis, besinaudojančius prostitučių paslaugomis.

Šis įstatymo projektas pakurstė audringus debatus šalyje, garsėjančioje savo liberaliu požiūriu į seksą.

Prancūzijoje prostitucijos veikla yra teisėta, tačiau draudžiama įkyriai priekabiauti prie potencialių klientų gatvėse, užsiimti sąvadavimu ir verstis prostitucija nepilnamečiams.

Vyriausybė teigia, kad šiuo įstatymu siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris, tačiau kritikai perspėja, kad jis tik paskatintų prostitutes pasitraukti į pogrindį ir sukeltų joms dar didesnį pavojų.

Pasak jų, kiekvienam turėtų būti leista naudoti savo kūną savo nuožiūra.

Aktyvistai ir seksualinių paslaugų teikėjos surengė mitingus keliuose Prancūzijos miestuose, o penktadienį šio teisės akto šalininkai ir priešininkai ketina rengti demonstracijas Paryžiuje prie Nacionalinio Susirinkimo – parlamento žemųjų rūmų, kai juose prasidės debatai.

Įstatymų leidėjai tikriausiai sutelks dėmesį į labiausiai ginčijamą to projekto punktą, pagal kurį numatoma galimybė skirti sučiuptiems prostitučių klientams 1 500 eurų (5,18 tūkst. litų) baudą už pirmąjį pažeidimai, o iš pakartotinai nusižengusių pareikalauti daugiau nei dvigubai didesnės sumos.

Manoma, kad Prancūzijoje seksualines paslaugas už pinigus teikia daugiau nei 20 tūkst. moterų ir vyrų, kurių daugelis atvykę iš neturtingų Rytų Europos šalių, tokių kaip Bulgarija ir Rumunija, Afrikos valstybių (Nigerijos, Kamerūno), tai pat Kinijos ir Pietų Amerikos.

Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, užsienietės prostitutės sudaro 80–90 proc. visų šio sektoriaus darbuotojų Prancūzijoje.

Didžioji dauguma jų yra žmonių kontrabandos gaujų aukos, o naujasis įstatymo projektas buvo parengtas pagal Švedijos pavyzdį, kur įvedus baudas prostitučių klientams per pastarąjį dešimtmetį gatvės prostitucijos mastas sumažėjo perpus.

Naujajame dokumente taip pat numatoma nebelaikyti nusikaltimu „pasyvaus siūlymosi“, tokiu būdu visiškai atitraukiant dėmesį nuo sekso paslaugų teikėjų.

Viena iš šio projekto teikėjų Maud Olivier (Mod Olivjė) sakė, kad tokiu teisės aktu siekiama „atgrasyti klientus nuo (prostitucijos) tinklų maitinimo savo pinigais ir išaiškinti, kad seksualiniai veiksmai neturėtų būti perkami“.

Naujajame projekte taip pat numatomos pagalbos priemonės prostitutėms, norinčioms pasitraukti iš tos veiklos – įskaitant užsienietes, kurioms būtų šešiems mėnesiams suteikiamas leidimas gyventi šalyje, kuris galėtų būti pratęsiamas.

Tačiau kritikai tvirtina, kad sutelkus dėmesį į klientus, prostitutės bus priverstos dirbti slapta. Tikėtina kad naujojo įstatymų nepalaikys dauguma įstatymų leidėjų iš pagrindinės dešiniosios opozicinės partijos UMP.

Tuo tarpu žalieji irgi planuoja balsuoti prieš teisės aktą, kuris, jų nuomone, nepakankamai atskiria prostitučių verbuotojų gaujų aukas nuo nepriklausomų seksualinių paslaugų teikėjų, kurios baiminasi, kad nukentės jų pajamos.

Daugelis jų pastarosiomis dienomis išėjo į gatves, smerkdamos įstatymą, kuris jau dabar atbaido klientus.

„Praradau 80 proc. savo pajamų“, – naujienų agentūrai AFP neseniai sakė Paryžiuje dirbanti apie 40 metų prostitutė Priscilia (Prisilija).

„Tas įstatymas ... mane žudo“, – pridūrė ji, pabrėždama, jog vienas iš jos klientų sakė dabar lankantis labiau diskretiškus kinų masažo salonus.

Apie 60 garsių žmonių, tarp jų kino aktorių Catherine Deneuve (Katerin Deniov) ir dainininkas Charles'is Aznavouras (Šarlis Aznavūras) šį mėnesį paskelbė atvirą laišką, kuriame reiškia nepritarimą planuojamam įstatymui.

Praeitą mėnesį taip pat buvo paskelbtas pasipiktinimą išprovokavęs manifestas „Nelieskit mano kekšės!“, kuriame sakoma: „Kai parlamentas pradeda kurti taisykles seksualumui, kiekvieno laisvei iškyla pavojus.“

Nacionalinės Asamblėjos deputatai ketina balsuoti dėl šio projekto ateinantį trečiadienį, o jeigu jis būtų priimtas, būtų perduotas Senatui.