Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi (Matėjas Rencis) antradienį parlamente laimėjo galutinį balsavimą dėl pasitikėjimo, prieš tai pažadėjęs sumažinti biurokratiją ir „revoliucionuoti“ ekonomiką.

Žemieji parlamento rūmai įtikinama persvara balsavo už pasitikėjimą M.Renzi: už pasitikėjimo pareiškimą pasisakė 378 deputatai, „prieš“ balsavo 220.

Šiuo balsavimu parlamentas galutinai suteikė valdžios įgaliojimus koalicijai, sudarytai iš M.Renzi Demokratų partijos (PD), Naujosios centro dešinės (NCD) partijos, centristų ir kitų mažų politinių partijų.

Prognozuota, kad buvęs Florencijos meras nesunkiai laimės balsavimą dėl pasitikėjimo, nes jo PD turi daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose.

39 metų M.Renzi, jauniausias visų laikų Italijos premjeras, sakė, jog būtini radikalūs žingsniai siekiant atgaivinti ekonomiką, kuri pastaruosius 15 metų beveik neaugo, ir atkurti visuomenės pasitikėjimą politika.

Savo pirmajame kreipimesi į žemuosius parlamento rūmus M.Renzi prieš balsavimą sakė, kad „Italijos puikiausias puslapis dar neparašytas“. Premjero kalboje buvo gausu jam būdingų retorinių įmantrybių, tačiau mažai konkrečių politinių įsipareigojimų.

Visgi vėliau televizijai duotame interviu M.Renzi pateikė kiek daugiau detalių, pareiškęs, kad jo vyriausybė per 15 dienų pateiks pataisas, atblokuosiančias 60 mlrd. eurų, kurie bus skirti padengti viešojo valdymo įsiskolinimus.

Jis leido suprasti, kad pažadas 10 mlrd. eurų sumažinti vadinamąjį mokesčių pleištą – skirtumą tarp to, ką sumoka darbdavys, ir ką namo parsineša darbuotojas, gali būti įgyvendintas sumažinant reikalingas socialines įmokas.

Tačiau premjeras nepakartojo jo administracijos vadovo anksčiau išsakytos minties, kad Italija galėtų padidinti obligacijų kuponų mokesčius.

„Manau, yra erdvės didinti mokestį už pajamas iš finansinių investicijų, sakyčiau ne iš trumpalaikių vyriausybės vertybinių popierių, o iš grynų finansinių investicijų, kad būtų galima sumažinti darbo išlaidas“, – sakė M.Renzi televizijos pokalbių laidoje „Ballaro“.

DEFICITAS

M.Renci, iki šiol ėjęs Florencijos mero pareigas, atėjo į valdžią, kai ankstesnis vyriausybės vadovas Enrico Letta (Enrikas Leta) vasario viduryje buvo išverstas iš posto savo buvusių sąjungininkų – Demokratų partijos (PD).

M.Renzi į parlamentą kreipėsi jam būdingu energingu ir emocionaliu stiliumi, o premjero kalbėjimo maniera smarkiai skyrėsi nuo jo pirmtakų. Visgi 50 minučių trukusi kalba sulaukė vos vieno kito plojimo.

Premjeras žadėjo pertvarkyti mokesčių sistemą įvykdant „milžinišką supaprastinimo operaciją“ ir smarkiai sumažinti nedarbą, „su drąsa revoliucionuojant mūsų šalies ekonomiką ir teisinę sistemą“.

M.Renzi kalbėjo apie Europos Sąjungos svarbą, teigdamas, kad nuo liepos pusmetį truksiantis Italijos pirmininkavimas Bendrijai yra „milžiniška proga“ įtvirtinti svaresnį Italijos vaidmenį formuojant ES politiką.

Tačiau premjeras neužsiminė, ar sieks, kad Italijai būtų suteikta laisvė dėl biudžeto deficito, kad jis galėtų viršytų Mastrichto sutarties nustatytą 3 proc. BVP ribą. Apie tai jis yra kelis kartus kalbėjęs dar prieš tai, kai buvo paskirtas premjeru.

„Šiandien Europa nesuteikia mums vilties, nes mes leidome, kad debatuose dominuotų dešimtainės ir procentai“, – sakė jis.

„Mes norime Europos, kur Italija ne tiesiog ateina ir gauna instrukcijas, o kuri įneša svarbiausią indėlį, nes negali būti Europos be Italijos“, – sakė M.Renzi.