- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Irano gyventojai penktadienį balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kad pakeistų praėjusį mėnesį per sraigtasparnio katastrofą žuvusį prezidentą Ebrahimą Raisi.
Rinkimai Islamo Respublikoje vyksta vyraujant visuomenės apatijai po ilgus metus trukusių ekonominių sunkumų, masinių protestų ir įtampos Viduriniuose Rytuose.
Rinkėjai gali rinktis tarp griežtosios linijos kandidatų ir mažai žinomo politiko, priklausančio Irano reformistų judėjimui, siekiančiam pakeisti savo šiitų teokratiją iš vidaus. Kaip ir nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, moterims ir radikalių pokyčių šalininkams neleista kandidatuoti, o paties balsavimo neprižiūrės tarptautiniu mastu pripažinti stebėtojai.
Balsavimas vyksta Viduriniuose Rytuose tvyrant vis didėjančiai įtampai dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože.
Balandį Iranas pirmą kartą tiesiogiai atakavo Izraelį dėl karo Gazos Ruože, o regione Teherano ginkluojamos sukarintos grupuotės, pavyzdžiui, Libano „Hezbollah“ ir Jemeno husių sukilėliai, dalyvauja kovose ir yra suintensyvinusios išpuolius.
Tuo metu Iranas ir toliau sodrina uraną beveik iki ginklams tinkamo lygio ir turi pakankamai dideles atsargas, kad galėtų pasigaminti kelis branduolinius ginklus, jei nuspręstų tai padaryti.
Nors 85 metų Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei turi lemiamą žodį visais valstybės klausimais, prezidentai gali pakreipti šalies politiką konfrontacijos arba derybų su Vakarais linkme.
Tačiau, atsižvelgiant į rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą per pastaruosius rinkimus, lieka neaišku, kiek iraniečių dalyvaus penktadienio balsavime.
Už rinkimų priežiūrą atsakingas vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi paskelbė, kad rinkimai prasidėjo 8 val. ryto vietos (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku. A. Khamenei atidavė vieną pirmųjų balsų rinkimuose, ragindamas visuomenę ateiti balsuoti.
„Žmonių entuziastingas dalyvavimas rinkimuose ir didesnis rinkėjų skaičius – tai neabejotinas poreikis Islamo Respublikai“, – sakė A. Khamenei.
Vėliau per valstybinę televiziją buvo transliuojami vaizdai iš rinkimų apylinkių visoje šalyje, kuriose nusidriekė kuklios eilės.
Keturi kandidatai
Analitikai mato tris pagrindinius pretendentus į antrąjį pagal svarbumą Irano postą.
Figūruoja konservatyvių pažiūrų parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas, ultrakonservatyvių pažiūrų buvęs derybininkas dėl branduolinės programos Saeedas Jalili. Šiitų dvasininkas Mostafa Pourmohammadi taip pat išliko lenktynėse, nors jo rezultatai nuomonių apklausose buvo prasti.
Taip pat kandidatuoja vienintelis reformistas Masoudas Pezeshkianas, kuris susivienijo su tokiais politikais kaip buvęs prezidentas Hassanas Rouhani. Šiam vadovaujant Teheranas 2015 metais sudarė svarbų branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis.
Branduolinis susitarimas galiausiai žlugo, o prie valdžios vairo vėl stojo griežtosios linijos šalininkai.
Didesnis rinkėjų aktyvumas galėtų padidinti M. Pezeshkiano – 69-erių metų širdies chirurgo, siekiančio grįžti prie branduolinio susitarimo ir pagerinti santykius su Vakarais – šansus.
Tačiau lieka neaišku, ar M. Pezeshkianas pritraukė rinkėjus prie balsadėžių. Buvo kvietimų boikotuoti rinkimus, įskaitant įkalintos Nobelio taikos premijos laureatės Narges Mohammadi raginimus. Tuo metu A. Khamenei jau perspėjo M. Pezeshkianą ir jo sąjungininkus dėl jų siekio užmegzti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
Balsavimas prasidėjo netrukus po to, kai kitoje planetos pusėje prezidentas Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas baigė pirmuosius transliuotus JAV prezidento rinkimų debatus, kur buvo paminėtas ir Iranas.
D. Trumpas apibūdino Iraną kaip „sužlugdytą“ jo administracijos ir pabrėžė savo sprendimą 2020 metais surengti dronų smūgį, per kurį žuvo Revoliucijos gvardijos generolas Qassemas Soleimani. D. Trumpas 2018-aisiais vienašališkai išvedė JAV iš Teherano branduolinio susitarimo su pasaulio galybėmis ir taip didino įtampą tarp šių dviejų šalių.
Balsavimo teisę turi daugiau nei 61 mln. vyresnių nei 18 metų amžiaus iraniečių, iš kurių apie 18 mln. yra 18–30 metų amžiaus.
Jei nė vienas kandidatas rinkimuose Irane nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, nugalėtojui išaiškinti gali prireikti antro turo. Per visą Irano istoriją buvo tik vienas antrasis prezidento rinkimų turas – 2005 metais, kai griežtosios linijos šalininkas Mahmoudas Ahmadinejadas įveikė buvusį prezidentą Akbarą Hashemi Rafsanjani.
63 metų E. Raisi žuvo per gegužės 19 dieną įvykusią sraigtasparnio katastrofą. Per ją taip pat žuvo šalies užsienio reikalų ministras ir kiti asmenys. Jis buvo laikomas A. Khamenei protežė ir galimu aukščiausiojo lyderio įpėdiniu.
Vis dėlto daugelis jį pažinojo dėl dalyvavimo 1988 metais Irane įvykdytose masinėse egzekucijose ir dėl jo vaidmens kruviname susidorojime su kitaminčiais po protestų dėl Mahsos Amini mirties areštinėje 2022-aisiais.
M. Amini, 22-ejų Irano kurdė, buvo suimta dėl kaltinimų pažeidus hidžabo dėvėjimo taisykles, kurios reikalauja moterims viešumoje šiuo rūbu dengti visą galvą ir kaklą. Aprangos kodas taip pat reikalauja viešumoje vilkėti kuklius rūbus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Popiežius pasmerkė jėgos naudojimą Libane ir Gazos Ruože
Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė jėgos naudojimą Libane ir Gazos Ruože, Izraeliui toliau rengiant smūgius šiose teritorijose. ...
-
Ekspertas: V. Zelenskio komanda susimovė – esminiai dalykai pateikti blogai ir blogu laiku
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo iš JAV su nauju karinės pagalbos paketu, bet nepasiekęs dviejų svarbiausių tikslų – jo „pergalės planas“ nepriimtas, kaip ir negautas leidimas smogti Rusijai vakarietiškom...
-
S. Lavrovas toliau lieja tulžį ant Vakarų: Europa rengiasi savižudiškam nuotykiui
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vienareikšmiškai atmetė galimybę atnaujinti tarptautinius santykius. ...
-
Austrijoje prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose
Austrijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose ir manoma, kad juose kraštutiniai dešinieji galėtų pasiekti istorinę pergalę, nedidele persvara įveikę konservatorius. ...
-
Izraelio kariuomenės vadas užsiminė apie invazijos į Libaną galimybę2
Po „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallaho nužudymo per tikslinį oro smūgį Izraelio kariuomenės vadas Herzis Halevis užsiminė apie invazijos į kaimyninį Libaną galimybę. Jis baigė padėties vertinimą ir patvirtino ginkluotųjų pajėg...
-
Paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės
Šeštadienį Švedijoje ir Estijoje paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. ...
-
J. Bidenas „Hezbollah“ lyderio nužudymą pavadino teisingumu14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymą šeštadienį pavadino teisingumu daugybei jo aukų, įskaitant tūkstančius amerikiečių, izraeliečių ir Libano civili...
-
ES oro bendrovėms rekomenduoja vengti Libano ir Izraelio oro erdvės3
Oro bendrovės ateinantį mėnesį turėtų vengti Libano ir Izraelio oro erdvės, padidėjus oro ir raketų smūgių tarp Izraelio ir „Hezbollah“ intensyvumui, šeštadienį pareiškė Europos Sąjunga (ES). ...
-
Izraelio kariuomenė: pašalinus H. Nasrallah, pasaulis tapo saugesnis13
Izraelio kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad dėl „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymo pasaulis tapo saugesnis, tačiau pridūrė, kad vis dar bus taikomasi į likusius aukšto rango grupuo...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...